DAAD’o stipendininkų veikla aktyvėja - Lietuvos moksleiviai, studentai ir absolventai šiuo metu jau gali tikėtis rimtos pagalbos dėl studijų bei stažuočių VFR. Džiaugiuosi, kad be DAAD lektorių

konsultavimu (nemokamai!) užsiima DAAD stipendininkai. Ateityje - kaip sako patikimi šaltiniai - bus galima kreiptis į atitinkamos specialybės stipendininkus, išmanančius tam tikro dalyko specifiką.

Tai tikrai gera paspirtis mąstančiam apie studijas Vokietijoje, ieškant informacijos, dalijantis patirtimi ir kt.

www.daad-klubas.lt

daad-klubas.aiva.lt (senoji versija)

Rodyk draugams

Taip, tai įmanoma studijuojant VFR jau NUO PAT PIRMOJO SEMESTRO.

Tu gali gauti iki 665 eurų/mėn. stipendiją (jei studijų laikotarpis, pvz., 5 m, tuomet stipendiją Tu gali gauti per visą studijų laiką, t.y. x 60 mėn.).

Tam, kad gautum stipendiją, Tavo pasiekimai turi išsiskirti iš kitų Tavo bendraamžių pasiekimų Lietuvoje. Svarbi užklasinė veikla etc.

Fondas - Das Evangelische Studienwerk

Plačiau: Europos stipendijų programa

http://www.evstudienwerk.de:8080/stipendien/europafoerderung/?lang=de

Aišku, reikės rengti dokumentus, vertimus, rašyti motyvacinį laišką.

Aš jų rašiau ne vieną ir ne du - pažiūrėjęs po kelių metų į pirmą rašytą,

stebėjausi, kaip drįsau toookį išsiųsti solidžiai atrankos komisijai.

Gyveni, žmogus, ir mokaisi, semiesi patirties iš kitų. Tik taip galima

kažką padaryti geriau.

Rodyk draugams

“Man 18 metų, labai NORIU studijuoti VOKIETIJOJE
- ką daryti?”
Visų pirma
-  n e s k u b ė k . Išvažiuoti visada suspėsi. Tik klausimas:
KAIP Tu tam būsi pasirengęs, ar sugebėsi įsisavinti tai, ką ten
bus galima pasiimti.
Išanalizuok studijų alternatyvas.
Pasidomėk, kokie yra privalumai + trūkumai, šansai + rizika. Turėk omenyje, kad
ateityje galbūt galėsi dalyvauti Lietuvos ir Vokietijos (taip pat Austrijos,
Šveicarijos) studentų mainų programoje, gausi stipendiją (ERASMUS, COPERNICUS,
DBU ar kt.).
Pagalvok, ką žinai
apskritai apie studijas VFR, sritį, kuri Tave traukia, pabendrauk su žmonėmis,
studijavusiais tą dalyką VFR + Lietuvoje.

Svarbu išsiaiškinti,
kuo pagrįsti Tavo lūkesčiai ir norai, KAIP Tu apskritai esi pasirengęs
studijoms, ar teisinga,  nepasenusi, išsami Tavo informacija (apie studijas,
gyvenimą Tavo pasirinktame mieste, finansavimą).

Nepamiršk, kad vien
jau pats buvimas Vokietijoje sąlygos tai, jog vokiečių kalba bus
nuolatinė Tavo bendravimo kalba, kad šalia nebus Tau artimų žmonių, kad
Vokietijoje ribotos finansavimo galimybės (pvz., legalaus darbo ES naujųjų
valstybių gyventojams). Be to Tave skirs didelis atstumas nuo Lietuvos -
savaitgaliais negalėsi grįžti namo pas artimuosius: juos matysi 1-2 k. per
metus.
Jei gali - pastudijuok Lietuvoje (nors 1 metus). Mokslai gimnazijoje
(vidurinėje mokykloje) ir universitete (aukštojoje mokykloje) labai
skiriasi tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje. Tam reikia tokiu savybių kaip
savarankiškumas, nuoseklumas, atsakingumas. Savarankiškas darbas studijų metu,
literatūros šaltinių paieška ir jų studijavimas, o ne atmestinas vieno
vadovėlio paskaitinėjimas (kaip buvo mokykloje), gali būti tikras iššūkis, su
kuriuo nelengva susidoroti gyvenant užsienio valstybėje, kur mažai ką pažįsti
ir pagalbos susirasti pradžioje bus sunku.
Gerai, jei jau turi
savarankiško darbo, veiklos, apskritai gyvenimo patirties. Be to nuolat
tyrinėji ir supranti savo tikruosius gabumus, charakterio savybes, savo
trūkumus bei stiprybes. Žinai, kas yra sėkmingo mokymosi, bendravimo,
bendradarbiavimo trukdžiai bei motyvai.
Jei Tau 18 m., Tu tikrai realiai suvoki savo sugebėjimus ir jų nepervertini,
turi užtikrintą finansavimo šaltinį, mėgsti naujus ir ilgalaikius pokyčius, esi
lankstus, tada pirmyn!
Atmink, kad studijuodamas Lietuvoje, sužinosi apie ERASMUS programa ir daugelį
kitu, pvz. kaip COPERNICUS, galbūt
rasi studijų fondus, remiančius studentus ir absolventus iš Rytu Europos (KAAD, DBU, Mummert Stiftung etc.). šie
fondai abiturientu ir pirmųjų semestrų studentų paprastai neremia. Vyresnių kursų Lietuvos studentai turi didelius šansus išvažiuoti
studijuoti į VFR. Žinoma, jei to sieks. Ir ne tuščiom, o su stipendija.

Kuo aukštesnės studijos -
tuo didesnė tikimybė gauti stipendiją

* Nuo pirmo kurso studijų beveik niekas
neremia.

* Baigus 2 kursus, jau galima dalyvauti ES mainų
programose (ERASMUS), COPERNICUS, Mummert Stiftung, ar bent jau pradėti domėtis
studijų (finansavimo) galimybėmis,

* baigus bakalauro studijas - atsiveria podiplomines
studijas remiantys fondai kaip KAAD, F. Ebert Stiftung, DBU, DAAD ir kt.

* Baigus magistro studijas - doktorantūrai finansavimą
galima gauti iš minėtų podiplominių fondų, sėkmingai įsidarbinti institute
(pagal specialybę), laboratorijoje, pagalbiniu tarnautoju.
* Turint daktaro
laipsnį, stipendijos dydis gali siekti apie 1600 eurų, rėmimo laikotarpis -
iki kelių metų (stažuotėms, habilitacijai, vadovėliams rašyti, projektams
vystyti ir kt.).
Pamąstyk, galbūt vasaros atostogų metu galėsi atlikti praktiką Vokietijoje
ar dalyvauti vasaros kursuose?

Būtų gerai, jei
prieš studijas VFR savo kalbos žinias pagilintum kalbos kursuose. Ar žinai, kad
Braunšveigo universitetas teikia stipendijas vasaros kursams (vok. Landeskunde,
Fachsprache Technik) ?

Su DAAD iš esmės
neįmanoma ten patekti dėl didžiulės studentu konkurencijos. O gal atrasi
internete daugiau universitetu, kurie skiria stipendijos vasaros kursams ar
atleistų Tave nuo mokesčio ? Panarasyk www.google.de
įvesdamas atitinkamas sąvokas kaip Stipendium Sommerkurs.

Kuo skiriasi studijos Lietuvoje ir Vokietijoje ?
1. Studijų programų skaičius
VFR galima studijuoti dalykus, kokie LR apskritai nedėstomi (egiptologija,
Japonijos teise, IT apsaugos vadyba). Pasirinkimo galimybės yra nepalyginamai
didesnės VFR. Tiesa, to paties dalyko studijos skiriasi kiekvienoje žemėje, kadangi
švietimo ir mokslo reguliavimas priklauso federalinės žemės (vok. Land’o)
kompetencijai. Tos pačios žemės universitetuose gali būti didelių skirtumų dėl
studijų turinio, egzaminavimo tvarkos, reikalavimų.

2. Studijų vietų skaičius (Numerus clausus)
VFR daugumos dalykų studijos nėra ribojamos vietų skaičiumi. Populiarių -
nebūtinai perspektyvių - dalykų (ekonomikos, psichologijos, teises) studijų
vietų skaičius ribotas (vok. Ortsbeschränkungen). Tačiau įmanoma
studijuoti kituose universitetuose, i kuriuos galite gauti kvietimą studijoms (vok.
Zulassungsbescheid), jei savo
anketoje (vok. Antrag auf Zulassung)
tinkamai išreiškėte pageidavimus dėl studijų prioritetų.
LR didelę reikšmę vaidina valstybiniai egzaminai ir jų pažymiai. Tam tikrų dalykų
vidurkis yra labai svarbus. VFR įmanoma studijuoti ką nori, jei turi atestatą;
tik klausimas - kur ir ką veiksi po studijų.

3. Studijų kalba
VFR pagrindinė studijų kalba yra vokiečių. Tiesa, yra nemažai tarptautinių
studijų programų ir anglų k. (tiek
bakalauro, t.y. B.A., tiek ir magistro, t.y. M. A., netgi doktorantūros, vok. Promotionstudium).
Kai kur atskirus studijų programos dalykus baigti galima anglų, prancūzų, ispanų, italų k. Dvikalbės studijos (studijos 2 kalbomis) irgi nėra retenybė.

4. Dalykinė terminologija
VFR mokslinė kalba ir mokslinis stilius yra sudėtingas. Lietuvoje tam tikri reiškiniai,
dalykai, institucijos vadinami visiškai kitaip; kai ko apskritai nėra LR ir
greitai nebus.
Užsieniečiui patartina turėti ne tik paprastus žodynus, bet ir dalykines kalbos
(Fachsprache) žinynus. Susipažink su norimo dalyko terminija dar būdamas
Lietuvoje. Jei gali, pastudijuok 1-2 m. atitinkamą dalyką Lietuvos aukštosiose
mokyklose. Įsigyk bent 1 vadovėlį vokiečių k., ieškok atitikmenų lietuviškai.

Dalykiniu žodynų LR nėra išleista daug: yra ekonomikos, technikos, matematikos, teises vokiečių- lietuvių kalbų žodynai. Tačiau ir šių žodynų vertė dažnai yra ginčytina, kadangi juos rengė
kalbininkai, rečiau - patys specialistai, skaitantys aktualiausią literatūrą
modernia vokiečių kalba. Bet kokiu atveju net ir naujausiame žodyne visu vokiškų
terminų nerasi. Todėl jų prasmę, atitikmenis teks (susi)rasti ir suprasti pačiam.
Užsivesk storesnį sąsiuvinį, kuriame rašysi nežinomas reikalingas sąvokas,
suskirstyk pagal atskirų dalykų ir jų atšakas, sritis. Skaitydamas nauja tekstą,
išsirink svarbiausias sąvokas. Jos tikrai kartosis. Išmokęs kelis šimtus
dažniausiai vartojamu specifiniu terminu, galėsi laisvai suprasti dalykine
kalba ir sparčiai žengsi pirmyn. Nepalik išverstų naujų žodžių knygų ar lapų
kopijų paraštėse. Surink juos vieną vietą. Retkarčiais pasitikrink, ar žinai jų
prasme. Ateityje jų vėl gali tekti ieškoti storajame žodyne.
5. Studijų trukmė
LR universitetuose bakalauro studijų trukmė - 4 m., magistro - 1,5-2,5 m. Jos
paprastai tiek ir trunka. VFR per 4,5 m. įmanoma gauti magistro laipsnį. Bet tai
tik „įmanoma”. Daug studentu studijuoja ir dirba, todėl studijų pabaiga nusitęsia
netgi per kelioliką semestrų.
Turėti studento pažymėjimą - nereiškia būti studentu. Dažnai asmuo tam įsirašo
aukštojoje mokykloje, kad galėtų naudotis studentiškomis nuolaidomis -
transportu, bendrabučiu, užsisakyti pigesniu paslaugu.
VFR įmanoma studijuoti visa gyvenimą ir iki pat paskutinės žemiškosios kelionės
(t.y. į Anapilį) nebaigti studijų. Garbaus amžiaus žmonės auditorijos suole VFR
nėra retenybė. Peržengus tam tikrą laiką (Regelstudium + 3 (arba 4)
semestrai), reikės mokėti studijų mokestį (500-650 EUR).
Lietuvoje kol kas nėra tokio dalyko kaip Regelstudium (kaip manai, koks
terminas būtų lietuviškas atitikmuo?). Lietuvoje studentai gauna pažymėjimus,
kuriuose būna numatyta preliminari studijų baigimo data. Didele dalis LR
studentu studijas baigia būtent iki to termino.
6. Studijos ar darbas: abituriento požiūris VFR ir LR
VFR abiturientas sprendžia, ką toliau veiks: eis dirbti, eis į profesinę
mokyklą (po 3 m. įgys profesiją (vok. Ausbildung, Lehre), atliks karinę
tarnybą ar studijuos. Vokiečiai dažnai „paskaičiuoja”, kad studijoms jie „sugaiš”
daug laiko (4-7 m.), pamąsto, ką jie iš to naudingo sau gaus. Paprastai
didžioji dalis abiturientų neskuba studijuoti, o pasirenka profesinę mokyklą (vok.
Ausbildung), nes jau pirmuosius
mėnesius ne tik mokysis, bet dirbs, t.y. turės pajamų. Mokydamiesi profesinio
rengimo mokykloje, lygiagrečiai atliks praktiką. Ir ne bet kur, o įmonėje, įstaigoje,
kitoje artimoje praktikai organizacijoje. Mėnesinis atlygis (Ausbildungsvergütung)
siekia 400-1000 EUR. Už tokią sumą galima pragyventi net ir milijoniniame
didmiestyje, metropolyje, jame gyvenant mėgautis didmiesčio teikiamais
privalumais.

Po 3 m. profesinėje
mokykloje laikomas baigiamasis egzaminas, ieškoma darbo. Perspektyviems
moksleiviams (vok. Auszubildende)
pasiūlomas darbas toje pačioje įmonėje, kur atlikta praktika, dirbta. Tai ypač
būdinga amatų (vok. Handwerk) srityje. Šiuo metu keli 100 000 įmonių ieško,
kam galėtų perduoti verslą - dėl savininko amžiaus, profesijos nepopuliarumo šeimoje,
tarp giminaičių, dėl atsakingu ir aktyviu darbuotoju trukumo. Todėl įmonėje išugdyti
darbuotojai (Azubi) yra labai svarbus ir galbūt įgyja pirmenybę kitų
pretendentų atžvilgiu. Žinoma, jei jie yra geri organizatoriai, verslus ir
mielai imasi veiklos iniciatyvos. Kvalifikacija ir meistriškumas čia nevaidina
esminio vaidmens. Viskas yra išmokstama.
Lietuvoje požiūris i profesinį mokymą (profesines mokyklas) labai skiriasi nuo
VFR. Retas turėdamas labai gerus pažymius, pasirinks darbą, o ne sieks brandos
atestato ir studijuos.
LR abiturientas, likus 1 m. iki abitūros egzaminu, maždaug žino, ką jis norėtų
veikti ir kur galbūt galėtų studijuoti. Todėl atitinkamai pasirenka
valstybinius egzaminus, apsilanko atvirų durų dienose (aukštojoje mokykloje).
Jei baigiamųjų egzaminu pažymiai yra neblogi ir leidžia (tėvų) finansinės
galimybės, Lietuvos abiturientas būtinai pasirinks studijas - universitete, akademijoje,
kolegijoje.

Jei įmanoma, didmiestyje,
nes tai siejama su didesne darbo rinka ir įsidarbinimu, baigus studijas, be to
didesnėmis pajamomis ir karjeros galimybėmis. VFR studentas pasirenka ten,
kur gali studijuoti. Miestas, kuriame studijuoja, Vokietijoje nebūtinai
siejamas su profesine karjera. Aukštos kokybes studijos yra ir mažesniuose
miesteliuose, kuriuose vos keliolika tūkstančių gyventojų (pvz., Katholische
Universität Eichstätt).
Ateitis ir norimas darbas LR siejamas su atitinkamos (prestizines) krypties
studijomis ir diplomu. VFR moksleiviams studijos nėra didelė vertybė. Jie kuo anksčiau
siekia savarankiškumo ir netgi daugelis negalvoja apie abitūros egzaminus ir
gimnazijos baigimą, laikydami tai grynu laiko švaistymu,- esą taip jie g. „prarasti”
net 3 metus. Nes baigus 10 ar 13 klasių - t.y. darbinės pajamos dabar ar baigus
vidurinį mokslą - realiai būtų tos pačios, pasirinkus profesinę mokyklą.

LR investicija į
studijas - į save ir savo išsilavinimą - yra žymiai populiaresnė. Lietuvoje dažnai
nepasitenkinama vienu diplomu, siekiama antro. Studijuojami kiti dalykai, stažuojamasi
užsienyje, mokomasi kelių užsienio kalbų.
7. Studijų turinio organizavimas
VFR studentas pats sprendžia, kokius dalykus jis mokysis atitinkamą semestrą.
Be to studijų nuostatai VFR yra liberalesni, numato daugiau pasirenkamų
(alternatyvių) dalykų nei palyginti Lietuvoje. LR privalomų dalykų yra žymiai
daugiau. Pasirenkami dalykai dominuoja studijų pradžioje (per pirmuosius 2 m.).
LR studentas mažiau suka galvą dėl to, ką jis veiks kita semestrą. Daug kas už
jį jau yra suplanuota.
8. Studijų rezultatų kontrolė/savikontrolė
Semestro pabaigoje VFR studentas gali apsigalvoti ir nelaikyti tam tikru
dalyku. Jei apsisprendę laikyti, laike ir neišlaikė, gali perlaikyti ar
pakartoti kita semestrč be jokiu asmeniniu nepatogumu. LR neišlaikytas
egzaminas ar įskaitą gali būti susiję su papildomomis finansinėmis išlaidomis,
stipendijos netekimu, mokesčiu už mokslą. Todėl bent jau sesijos metu mokomasi
gana daug ir rimtai.
9. Ar yra studijų mokesčiai?
Pirmosios studijos (Erststudium) kai kuriose žemese yra nemokamos. Daugumoje
žemių antrosios (Zweitstudium, kai kur ir Aufbaustudium,
Zusatzstudium) jau yra mokamos (peržengus studijoms skirtą laiką,
taip pat reikia mokėti mokestį).
Butinai išsiaiskink prieš studijuodama(s), ar TIKRAI pirminės
studijos Tavo pageidaujamoje aukštojoje mokykloje (universitete) tikrai NEMOKAMOS!
VFR doktorantūra yra nemokama. Jei
asmuo įsirašo („įsimatrikuliuoja”) į studentų sąrašą (Einschreibung, Immatrikulation)
universitete, jis kaip ir kiti studentai turi sumokėti socialinę rinkliavą (Sozialbeitrag,
Semesterbeitrag), kurios dydis (priklausomai nuo universiteto) gali siekti
nuo 60 iki 260 eurų. Tada galima naudotis studentui priklausančiomis nuolaidomis:
važinėti viešuoju transportu mieste (regione aplink ta miestą) su vadinamuoju Semesterticket,
gyventi bendrabutyje (kaina- 120-350 eurų per mėn.) etc.
10. Kur mokesčių tikrai NEBUS?
Tai tik diskusijų objektas ir laiko klausimas (iki 2015 m.).
Mokslo sistema šiuo metu VFR yra reformuojama. Nuo 2005 m. žemės jau įvedė arba
įves (pvz., NRW - SS 2007) įvesti mokesčius už pirmąsias studijas (įvesta
žemėse kaip Hamburgas, NRW - už antrąsias studijas, t. p. už Langzeitstudium,
yra mokesčiai pietinėse žemėse - Bayern, Baden-W.): ypač ten, kur rinkos
ekonomika aktyvesnė ir kur socialdemokratų pozicija yra gana silpna.
Žinoma, daugelis žemių vyriausybių suinteresuotos nauju finansavimo šaltinių-
studijų rinkliavomis. Taciau yra tikėtina, kad Rytinėse žemėse (ypač tokiose
kaip Schleswig Holstein, Mecklenburg-Vorpommern), mokslas ir
ateityje bus nemokamas. Kodėl? Todėl, kad šiose žemėse sparčiai mažėja gyventojų,
ypač jaunimo, kartu ir jaunų darbuotojų - galbūt būsimų mokesčių mokėtojų.
Ekonomika „šlubuoja”, Šiaurės rytų regionas nesivysto. Uždaromos
švietimo įstaigos, aukcionuose parduodami nuvertėję pastatai, gyvenamieji
namai. Šiuo metu siekiama pritraukti jaunu žmonių iš Rytu Europos-
darbuotojų, studentų ir kitų potencialių mokesčių mokėtojų ateityje.
Kvalifikuotųu specialistųu versle, amatuose (Handwerk)
ateityje tikrai pritrūks, todėl universitetai VFR Rytinėje dalyje tikrai neįves
studijų mokesčių, nes taip atbaidys studentus kartu ir pasmerks regiona visiškam
sunykimui. Rostock‘o, Kiel‘io, Stralsund‘o, Lübeck‘o aukštosios mokyklos šiuo
metu sparčiai modernizuojamos. Įvedamos populiarios ir paklausios studijų
programos, steigiami nauji institutai ir viliojami kvalifikuoti dėstytojai.

11. Dėstytojų potencialas ir žmogiškieji ištekliai
VFR yra daug specializuotu mokslo ir tyrimo įstaigų- katedrų,
institutų, centrų. Juose dirba aukštos kvalifikacijos mokslininkai, aktyviai
konkuruojantys dėl teisės dėstyti viena ar kita dalyką (vok. Lehrbefugnis).
Specializacija ir nuolatiniai moksliniai tyrimai, publikacijos yra savaime
suprantamas dalykas.
VFR daugumą dalykų dėsto habilituoti daktarai, profesoriai,
mažų mažiausia mokslu daktarai (docentai). Baigiamiesiems darbams VFR paprastai
vadovauja profesoriai. LR kai kur dar drąsiai dėsto doktorantai ir netgi
vadovauja magistro darbams. Žinoma, taip bus tik pereinamuoju laikotarpiu-
greitai Lietuvoje dėstys tik mokslu daktarai.

12. Studijų šaltiniai
LR paskaitų metu gausi 85-115 % medžiagos, reikalingos egzaminui. VFR geriausiu
atveju -apie 65 %. Tai reiškia, kad literatūros reiks ieškoti pačiam. Medžiagos
paieška bibliotekoje, atrinkimas, kopijavimas- techninis darbas- atims siek
tiek laiko. Vadovėlius rasi bibliotekoje ir galbūt galėsi išsinešti. Gerai, jei
nusipirksi panaudota vadovėlį už kelis eurus. Paieškok! Atitinkami studentu skelbimai
kabinami fakultete, studentiškų skelbimu lentose ir visur ten, kur galima ir
negalima.
Nauju vadovėlių kainos LR/VFR skiriasi kardinaliai. To paties
autoriaus - pasaulinio klasiko- knyga Lietuvoje gali kainuoti 32 lt, o VFR - 45
eurus. Todėl prieš studijas verta nusipirkti tokias klasiku knygas ir veikalus
lietuviu kalba, kokiu tikrai Tau reikės. Tai taikytina, kalbant apie
socialinius mokslus (politologija, psichologija, sociologija, ekonomika),
humanitarinius mokslus (filosofija, teologija) ir netgi gamtos mokslus.
Pasidomėk, kokie vertimai yra išleisti lietuvių k. Tiesa, nepamiršk, kad studijuodamas
rašto darbus turėsi rašyti vokiškai (arba angliškai, jei bus leidžiama pagal
studijų programą ar dalyką).

Man 18 metų, noriu išvažiuoti dirbti į
Vokietiją/Austriją: nuo ko man pradėti?
Jei gali- mokykis toliau Lietuvoje.
Vokietijoje, Austrijoje legalaus darbo galimybes yra apribotos iki pat 2011 m.
Atmink, kad dėl legalaus paprasto (”juodo”) darbo konkuruoja patys vokiečiai
(2005 m. balandį - VFR buvo 5,2 mln. bedarbiu). Jei jie neima siūlomo darbo,
tada pirmenybe įsidarbinti turi senųjų ES šalių piliečiai, o tada tik naujųjų
ES saliu piliečiai - lenkai (38 mln.), čekai, vengrai, slovakai ir tokie kaip
Tu (LR piliečiai).

Gyvenamosios vietos paieška
Bendrabutis
a) Studentų bendrabutis
Tai bene pigiausias gyvenamosios vietos variantas. Žinoma, mažesniuose
miestuose (Bochume, Rostoke) pasitaiko išimčių, kad kambarys privačiai kainuoja
žymiai pigiau (iki 200 EUR) nei kambarys bendrabutyje.
Jei paduodi paraišką dėl studijų, nelauk, kol gausi teigiama atsakymą dėl
studijų vietos. Kuo anksčiau- bent 6-12 mėn. -prieš studijų pradžią nusiusk
savo anketa dėl bendrabučio (t.y. uzsiregistruok eileje). Kur ? Studentu
savivaldos organizacijoje studijų miesto Studentenwerk’e (www.studentenwerk.de). Tam nereikia būti
studentu. Studento pažymėjimą/kvietimą studijuoti (Zulassungsbescheid) pateiksi
tada, kai atvyksi studijuoti. VFR didmiesčiuose yra itin sunku gauti
bendrabuti, todėl nedelsk. Nusiuntęs savo paraišką dėl bendrabučio pasitikslink,
ar Tave užregistravo eilėje ir įtraukė į kandidatų (Bewerber) duomenų bazę.
Bendrabutyje gali gyventi ne tik studentai, bet ir tam tikrų programų
praktikantai, stažuotojai, mokslininkai, universiteto svečiai. Jie paprastai
moka daugiau nei studentai. Tai nustato atitinkamo miesto Studentenwerk.

b) Jaunimo bendrabutis
Kai kurios katalikiškos organizacijos kaip Katholische Hochschulgemeinde KHG
(yra kiekviename mieste, pvz. Bonoje www.khgbonn.de)
Salesianum Dom Bosco salesianum.de,
Kolping http://www.kolpingmuenchen.de/haeuser/KolpingWohnheim.htm
turi savo bendrabučius ir siūlo ten gyventi jauniems, dažniausia besimokantiems
žmonėms  t.y. studentams, moksleiviams, Azubi.

c) Kiti bendrabučiai
Kai kurios visuomenines organizacijos turi nuosavus bendrabučius, i kuriuos
priima ir užsieniečius. Kaip juos surasti? kreipkis i vietinį Studentenwerk (Abteilung Wohnen), paprašyk
informacijos, paieškok brošiūrų. Bendrabučio gali paieškoti ir internete (www.google.de įvesk žodį wohnheim ir miesto pavadinimą,
pvz., Berlin). Išsiaiškink užsieniečių priėmimo galimybes ir sąlygas. Paklausk
vietiniu studentu (studentu atstovybeje-AstA, Fachschaft), ka jie mano apie
Tavo šansus gyventi ten ir ką jie apskritai žino, kur ir kaip galima ieškoti
gyvenamosios vietos mieste ar užmiestyje.

Privataus kambario paieška
Miunchene, Kelne, Hamburge (is dalies ir Berlyne) susirasti gyvenamąją vietą nėra
lengva. Kambarys gali kainuoti iki 380 EUR/mėn. Studentenwerk’o ir universiteto
skelbimu lentose būna skelbimu. Klausimas- kelintas Tu šį skelbimą perskaitei
ir kokie Tavo realūs šansai. Ieškodamas kreipkis pagalbos i savo pažįstamus,
kurie žino įvairių „metodų”,turi daugiau informacijos šaltinių, patirties ieškant.
Galbūt jie Tave nukreips tinkama linkme.
-
> Kilo minčių, klausimų? Nori daugiau
sužinoti apie studijas Vokietijoje?
Klausk, rašyk…
Apie studijų, stažuočių ir tyrimų fondus - 2005-01-07 12:35
Jei Jūs teikiate studijų paraišką į konkretų fondą, kuris turi tam tikras savo
veiklos kryptis, tikslus, uždavinius bei funkcijas. Pagal atsiradimo
pagrindus fondas gali būti:
1. Privatus: įsteigtas privačių asmenų-
fizinių asmenų (verslininkų, mokslininkų, sportininkų, menininkų) VFR: Dr. Fridolin
Scheuerle DELTA fondas (remiami VU matematikos, ekonomikos, informatikos
studentai, doktorantai)
http://www.vilnensis.vu.lt/nr-6/DELTA.html;
juridinių asmenų- įmonių, koncernų, verslo
organizacijų.
VFR: Bertelsmann
St. http://stiftung.bertelsmann.de/de/index.jsp
2.
Valstybinis:
įsteigtas valstybės;
valstybės regioninių, administracinių vienetų, savivaldybių institucijų,
3. Viešasis fondas: įsteigtas
asociacijų, visuomeninių organizacijų,
VFR: Deutsche Stiftung für internationale rechtliche
Zusammenarbeit e. V.
-
profesinių sąjungų ir organizacijų:
VFR: H. Böckler St.
Todėl kiekvienas
fondas skiriasi ne tik savo prigimtimi, bet ir veikla, finansavimo šaltiniais
ir kryptimis.
Pagal lėšų naudojimo paskirtį išskiriami studijų fondai ir
mokslinių tyrimų fondai bei mišrūs fondai (finansuoja tiek studijas,
tiek tyrimus, įvairius projektus ir pilietines iniciatyvas).

Prieš pasirenkant konkretų fondą, kuriam teiksite studijų projektą, svarbu
išsiaiškinti fondo veiklą ir jos sritį, apimtis, studijoms skiriamų stipendijų
skaičių, fondo populiarumą, esamų stipendiatų skaičių, konkursų rengimo
dažnumą.
Fondo veikla
Fondas nori žinoti, kodėl jūs kreipiatės būtent į jį, o ne kokį nors kitą
fondą. Juk šis fondas yra ne vienintelis, kuris galėtų paremti jus ir padėti
įgyvendinti jūsų projektą bei siekti jo tikslų. Todėl reikia pasidomėti fondo
kilme, dydžiu, veiklos kryptimis, išsiaiškinti, ar studijų rėmimas yra tik
viena iš daugelio fondo veiklos krypčių, o pagrindinė veikla apsiriboja tik tam
tikrų tyrimų skatinimu.
Stipendiatai

Fondas veikia tik tam tikros valstybės teritorijoje ir gali būti taip, kad jis
remia tik tam tikros kategorijai priklausančius asmenis. Tai yra įvardijama
fondo steigimo dokumente (įstatuose), skelbiama interneto svetainėje bei
lankstinukuose.
Atrankos kriterijai:
1. Regionas (Europos, Rytų ir Vidurio Europos- CEU universitetas; Pietų Europos-
Südosteuropa-Gesellschaft SOG, Baltijos šalių).
2. Konfesija:
-
Romos katalikai: VFR- KAAD,
K. Adenauer St., Cusanuswerk.
-
evangelikai,
3. Pilietybė (remiami
ES, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, JAV, Izraelio- MINERVA Stipendien)
piliečiai. VFR pilietybę turintiems: Russlands-Fonds der deutschen Wirtschaft.
4. Socialinė padėtis:
-
(besivystančių šalių
piliečiai): VFR- Ökumenisches Studienwerk, KAAD.
-
Prieglobsčio prašytojai: VFR:
Otto Benecke St.
5.      Profesija:
- teisininkai: VFR:
IRZ. e. V.
- medikai: VFR- Deutscher Famulantenaustausch DFA.
- ekonomistai: VFR: Haniel St., DELTA.
6.      Visuomeninė veikla - (vienas svarbiausių atrankos kriterijų):
visuomeninė, konfesinė, socialinė-politinė, veikla jaunimo organizacijose, NVO,
studentų ar moksleivių atsovybėse.
7.      Studijų kryptis:
- aplinkosaugos studijos bei kitos, susijusios su aplink(osaug)a, taip pat
praktika,- VFR: Deutsche Bundesumweltstiftung DBU.
- Europos regiono studijos, Europos Sąjungos, ES
teisės studijos: VFR: Alfred Toepfer Stiftung F.V.S.
- teisė; VFR: RIZ Köln http://www.uni-koeln.de/jur-fak/riz/
(teis. tyrimai, skirta tik absolventams, trunka 1-4 mėn.).
- filosofijos doktorantūra; VFR: Kant Stipendium http://www.bkge.de/6146.html
- evangel. teologijos: VFR: Lutherisher Weltbund.
8. Išsilavinimas, rezultatai ir pasiekimai:
Svarbu išsiaiškinti, ar fondas remia
studentus- pirmųjų, baigiamųjų kursų-  ar tik absolventus; ar tik
dėstytojus, mokslininkus, kartais būtina aplikacijos metu turėti akademinį
(bakalauro, magistro, licenciato)  ar mokslinį laipsnį (mokslų daktaro,
habilituoto mokslų daktaro) arba jį reikia įgyti iki studijų pradžios.

VFR fondai mokslininkams (pretendentams reikia turėti mokslinį daktaro
laipsnį): VFR yra A. von Humboldt St., Fr. Thyssen St., Deutsche
Forschungsgemeinschaft (DFG).
http://www.fu-berlin.de/forschung/foerderung/postdoc

Kai kurie fondai remia tik studentų (absolventų) praktiką VFR:
-
IRZ e. V.,
-
Inwent,
Internationale Weiterbildung und Entwicklung gemeinnützige GmbH
-
Praktikumsbörse Osteuropa - praktikos programos:
http://praktika.oei.fu-berlin.de/index.php
Kai kurie fondai paprastai remia tik tyrimus; yra galimybių tapti
doktorantais stipendiatais. Leibnitz Forschungsgemeinschaft ir
analogiškos organizacijos.
http://www.wgl.de/extern/stellen/index.html Leibnitz Forschungsgemeinschaft
http://www.mpg.de
Die Max-Planck-Gesellschaft (biologija, medicina, fiziniai
mokslai- fizika, chemija; inžineriniai, humanitariniai, socialiniai mokslai).
http://www.fraunhofer.de/fhg/index.jsp
Die Fraunhofer-Gesellschaft
9. Teisinis asmens statusas.
Gali būti taip,
kad fondas remia jūsų pageidaujamos srities studijas ar tyrimus, bet paraiškos
subjektas pagal fondo įstatus gali būti tik organizacija, įstaiga ar
institucija. Tokiu atveju reikalinga susirasti atitinkamą įstaigą Lietuvoje ir
jos vadovui pasiūlyti konkretų projektą, naudingą šiai įstaigai ir kurio
įgyvendinimu, koordinavimu galėtumėte pasirūpinti jūs.

VFR- Volkswagen Stiftung.

10. Amžius.
Konkurso rengimo dažnumas
Paprastai fondai
rengia kasmetinius atrankos konkursus.
VFR: DAAD, F.
Ebert St.
Dalis
fondų organizuoja atrankas kas 6 mėnesius.
VFR: KAAD, F. Naumann St., H. Böll St.
Svarbu atkreipti
dėmesį į paraiškos atidavimo terminus. Juos reikia pasitikslinti pas
fondo  atstovus, nes terminai keičiasi.
Rugsėjo 1d. VFR-
H. Böll St.
Lapkričio 15 d.
VFR- DAAD.
Lapkričio 30 d.
VFR- F. Naumann St.
Gruodžio 15 d.
VFR- KAAD.
Sausio 15 d.
VFR- K. Adenauer St.
Kovo 1 d. VFR-
H. Böll St.
Gegužės 15 d.
VFR- KAAD.
Gegužės 31 d.
VFR- Haniel St., F. Naumann St.
Fondo žinomumas

Gali būti, kad fondas skiria daug
stipendijų, bet į jas kandidatuoja daugybė studentų bei mokslininkų iš viso
pasaulio, nepriklausomai nuo amžiaus, veiklos krypties, pilietybės. Populiarūs,
visiems žinomi fondai gauna labai daug paraiškų, kadangi yra garsėja savo
veikla, juos reklamuoja tos šalies valstybinės ir nevyriausybinės
organizacijos, rengia informacinius renginius, platina informacines brošiūras,
lankstinukus, užsiima kita veikla, kuri negali likti nepastebėta akademinėje
visuomenėje ir universitetinėse įstaigose.
N.B. Pvz., VFR DAAD fondas: 2004 m. skyrė  44
stipendijas Lietuvos mokslininkams, įvairių sričių absolventams, studentams,
germanistams. Turint omenyje tai, kad yra apie 10 programų (kurios plačiai yra reklamuojamos), į kurias
pretenduoja ne tik žymūs mokslo atstovai, dėstytojai, daugybė studentų iš visos
Lietuvos, vidutiniškai vienai programai gali tekti iki 2-10 stipendijų. Todėl
šansų gauti stipendiją nėra tiek daug (netgi geresniam negu vidutiniam
studentui). 2004 m. buvo toks pasiskirstymas: stipendijos
doktorantams ir jauniems mokslininkams (6),  Stipendijos absolventų magistratūros studijoms (8); Stipendijos trumpalaikėms studijoms germanistikos studentams (2); Stipendijos 1 semestro studijoms germanistikos studentams (10);
Stipendijos vasaros kalbos
kursams (18).
Mažai žinomi fondai kartais netgi neturi interneto svetainės, jų adresą
galima rasti tik tam tikruose leidiniuose arba gauti iš fondo atstovų. Į šiuos
fondus pateikti savo projektus de facto gali tik ribotas skaičius
žmonių, kurie kone atsitiktinai sužino apie galimas stipendijas. Galbūt tapsite
pirmasis stipendiatas iš kai kam egzotiškos šalies kaip Lietuva? Gal šiame
fonde sveikintinas jau vien pats kandidatavimas? Jei pateiksite gerą projektą,
galimybės atstovauti Baltijos regionui tarp fondo stipendiatų gerokai padidėja.
VFR: Adolf- und
Margot-Krebs-Stiftung.
Dalis fondų siekia vis didesnio žinomumo, norėdami pritraukti geriausius
tam tikro regiono studentus, mokslininkus, bet dėl nepakankamos informacijos
sklaidos vis dėlto lieka mažai kam žinomi, nors stipendijų gavimo šansai yra
nepalyginti didesni su žymių fondų programų stipendijomis.
VFR Katalikų užsieniečių mainų tarnyba (KAAD fondas) www.kaad.de; Lietuvoje veikia šio fondo
partnerė-organizacija- VU Religijos studijų ir tyrimų centras, Universiteto g.
3-38, Vilnius, http://www.rstc.vu.lt.
Formuliarus ir anketas galima gauti el. p. oe1@kaad.de.
Pietų, Rytų ir
Vidurio Europos studentus remia COPERNICUS e. V. 1 semestro stipendijos
skiriamos studentams (ne absolventams), norintiems Vokietijoje (Miunchene,
Berlyne arba Hamburge) studijuoti teisę, ekonomiką, politologiją ir atlikti
praktiką.
Copernicus
e.V.
Bewerbung
Postfach 130 261
20102 Hamburg
Deutschland
Tel.: +49-(0)40-39 50 55
bewerbung@copernicus-stipendium.de
http://www.copernicus-stipendium.de/home/home.htm

IPP
programa
IPP organizuoja
VFR parlamentas ir Berlyno Humboltų universitetas. Programa suteikia galimybę
absolventams iš Vidurio ir Rytų Europos atlikti praktiką Bundestage bei
studijuoti Berlyne 1 semestrą.
Kontaktinis asmuo-IPP Klubo pirmininkė Rasa Matusevičiūtė
Gedimino 53, LR Seimas 01109, Vilnius
http://www3.lrs.lt/IPP/index.html
ramatu@lrs.lt
B. ir
Rochus Mummert fondas
B. und Rochus Mummert-Stiftung stipendijos (iki 36 mėn.) studijoms Kelno,
Aacheno universitetuose ekonomikos, ekonominės informatikos, inžinerijos
srityse.
http://www.mummert-stiftung.de
VFR Rotary organizacijos 1830 apygarda (Distrikt 1830 e. V.)
siūlo stipendijas  studentams iš Centrinės ir Rytų Europos, norintiems
Vokietijoje studijuoti teisę, ekonomiką, inžinerijos mokslus, informatiką.
Studijų vieta - Rotary 1830 apygardos ribos, Baden-Wiurttembergo žemė:
Stutgartas, Hailbronas, Pforcheimas, Tiubingenas, Roitlingenas. Pirmenybė-
vyresnių kursų studentams. Paraiškų pateikimo terminas -  vasario 15 d.
Kauno Rotary klubas į šią stipendiją pretenduojantiems studentams gali suteikti
rekomendaciją. Detalesnė informacija-
www.rotary-balticstates-germany.org/p1/pdf/Bewerbun.pdf
http://www.dot-knowledge.de/rotary_d1830/pubpix/611DOC.pdf
http://www.rotary1830.org/rotary1830/Rotary_Hilfe_Distrikt.php
Be to šiais klausimais Lietuvoje gali
pakonsultuoti KTU Tarptautinių ryšių skyrius. Kontaktinis asmuo-Robertas
Kupstas (KTU CR, 422 kab.).
Tel.:8-37 30 00 36.
El. p.: robertas.kupstas@cr.ktu.lt
Stipendijų skaičius

Gali būti, kad fondas (ar tam tikros
stipendijų programos) apskritai teskiria 1- 2 stipendijas ir apsiriboja tik
šviečiamąja veikla ar remia tik tarptautinius renginius ir konferencijas. Todėl
labai svarbu sužinoti skiriamų stipendijų skaičių konkrečiai asmenų
kategorijai, kuriai Jūs priklausote. Jei įmanoma, reikėtų sužinoti ir
ankstesniuose konkursuose paduotų paraiškų skaičių. Taip galima sužinoti
realias stipendijos gavimo galimybes.
Tai itin svarbu žinoti. Jei esate talentingas žmogus, savo srities
ekspertas ar tiesiog genijus ir tai puikiai atsispindi jūsų pateikiamoje
dokumentacijoje, galite kandidatuoti tik į 1-2 fondus ir jums galbūt pasiseks;
tada tikrai nereikia analizuoti fondų ir stipendijų programų. Kitokiu atveju
vidutinių gabumų studentams reikėtų pasiruošti paraiškas į 4-6 fondus,
norint padidinti savo šansus. Tačiau kartais ir tai gali nepadėti, pasirinkus
netinkamus fondus ar pervertinus savo galimybes ir sugebėjimus. Jei nebūsite
praradę vilties tapti stipendiatu ir norėsite pakartotinai kandidatuoti
(aplikuoti), reikės vėl pakartotinai rinkti reikiamus dokumentus. Visiška
nesėkme laikytina tik tai, kai per 3-4 m. nepavyksta įgyvendinti studijų
projekto, kasmet kandidatuojant bent į 3 (tinkamai įvertintus) fondus.
Gavus neigiamą
atsakymą iš fondo atrankos komisijos, nereikėtų nusivilti. Pakartotinis
paraiškos padavimas kitais metais gali suteikti papildomų šansų (kitų kandidatų
atžvilgiu). Vėliau  fondai atsižvelgia į tai, kad atkakliai siekiama
tikslų ir nepasiduodama. Svarbu yra ir tai, kad universitetų absolventai,
turintys kelių metų (podiplominės) darbo patirties, vertinami daug palangiau
nei paskutinių kursų studentai. Ruošiantis tolesniam etapui, būtina
išanalizuoti savo dokumentacijos trūkumus, projekto pagrįstumą ir tikslus,
pasitarti su buvusiais stipendiatais, suprasti veiksnius, lėmusius teigiamą
atsakymą.

Projekto
sėkmė- ne atsitiktinis Fortūnos šypsnis, o apgalvota
investicija tolimesnei kryptingai veiklai.

Kur ieškoti ?
Fondais galima pasidomėti interneto svetainėse. Paieškos sistemose (www.yahoo.de, www.yahoo.com,
www.google.de, www.google.com) reikia įvesti raktinius
žodžius (fondas, stipendija, studijos), tikslinti ir konkretinti paiešką
papildomais terminais (pvz., ‘’studentas, ekonomika, Lietuva”) ar nurodant
fondo pavadinimą (DAAD).
http://www.studis-online.de/StudInfo/stipendien.php3
Daug nuorodų į fondus pateikia Vokietijos ir Lietuvos universitetų
Studijų skyriai (skiltyse ‘finansavimas”, ‘’stipendijos”).
Internete galima rasti ir atitinkamų stipendiatų iš Lietuvos pavardes.
http://www.otte1.de/shkh_B07.htm
http://www.uni-muenster.de/BaltischesInstitut/bgaeste.htm
http://www1.ku-eichstaett.de/ZIMOS/stipen.htm
http://www.zei.de/student/99-00/kaleda.htm
http://www-zv.uni-paderborn.de/~fr/F&P/fb17rautmann.htm
http://www.pr.uni-freiburg.de/prmit_layout_alt/prmit.php?ind=241
Galbūt jie suteiktų papildomą ir detalesnę informaciją ? Pabandyti
verta.
Kai kurie fondai atstovybes, savo atstovus arba partnerius (institucijas)
turi ir Lietuvoje (ar kt. Baltijos šalyse)- Friedrich Ebert Stiftung,
Konrad Adenauer Stiftung ir kiti.
Fondų ALUMNI klubai taip pat gali suteikti naudingos informacijos, kadangi
vienija buvusius stipendiatus. DAAD stipendiatų klubas http://daad-klubas.aiva.lt
Tarptautinė parlamento praktika Bundestage (IPP), Lietuvos IPP klubas http://www3.lrs.lt/IPP .
Visi VFR
universitetai turi savo interneto svetaines:
http://de.dir.yahoo.com/Ausbildung_und_Beruf/Hochschulen/Universitaeten
Visos VFR studijų
programos pasiekiamos per Bund-Länder-Kommission für Bildungsplanung
und Forschungsförderung (BLK) puslapius:
http://www.studienwahl.de.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Studijų užsienyje projekto rengimas - 2005-01-04 12:35
(Šią
informaciją galima pritaikyti rengiant taip pat ir stažuotės, praktikos
ar mokslinio tyrimo projektą nebūtinai siekiant studijuoti Vokietijoje).

Rodyk draugams

Vyčiai ir Rūpintojėliai

Esame
paskutiniai Europos pagonys. Esame Rūpintojėliai ir Vyčiai.

Vyčiai, nes mėgstame greitį, esame baltų genčių džigitai. Mes nuolat sprogstame
dinamitu, stebiname savo galinga energija, tiesa, dažnai griaunamąja destrukcine
-  beprasmėmis mirtimis keliuose, žūtimis
civilinėse (!) sferose (darbe), ir visa tai - TAIKOS METU. Po beprotiško lėkimo
ateina metas sustoti, ir mes visu greičiu neriame į  gelmes,-skandinamės
darbe, lenktyniaujame ugninio vandens varžybose. Gyvybę prarandame dėl besaikių kraštutinumų,
nepaisome rizikos, kartais ją visiškai blaivia galva ignoruojame, leidžiame
suveikti sprogstamajai vidinio užtaiso galiai, nubloškiančiai mus į 
paribes, kartais į visišką periferiją, tačiau kurioje visiškai tylu bei ramu,
kur po to (jei dar išliekame) galime netrukdomi medituoti, apgailėdami savo
padėtį.

Nusikratę
imperijos grandines XIX a., XXI a. jaučiamės sukaustyti, teberymome pasaulinių
įvykių pakraštėse, delsdami pernelyg ilgai,  pražiopsome unikalias progas.
Laukiame Gelbėtojo, Vado. Mes teberymome vakariečiams nesuprantama savigailos
persmelkta poz(icij)a. Štai čia suveikia mūsų Rūpintojėlio „genai“. Tačiau ne
mažiau vyraujant mūsų subpersonalija – veržlusis Vytis, aktyvusis džigitas. Štai
šių dviejų personų sąveika ir esame mes, lietuviai.

Greta
viso to, mūsų charakterį bei veiklą sąlygojo pagoniškasis santykis su gamta, aplinka,
dinamiškasis judėjimas ir žemdirbiškasis sėslumas (Tautų kraustymosi
laikotarpiu mūsų etninė bazė nejudėjo, liko vietoje). Veikė ne tik
Rūpintoj(ėli)o po(vy)za, karinga laikysena, einant per ugnį ir vandenį, bet ir
nulėmė ateities veiklos gaires, pradedant nuo gimimo ir baigiant išėjimu
anapilin.

Pašėlęs
individualizmas, geresnio gyvenimo (pasąmoningai – nepatirtų nuotykių) potroškis,
ypač atsivėrus „sienoms“, mums neleido sėdėti vietoje. Mes negalėjome laukti
malonės, nes Raudonasis maras, jo Viešpačiai bei šviesaus rytojaus Mesijai, - o
dar labiau – žemiškieji pranašai nomenklatūros veikėjų asmenyse- mus nuvylė, ir
netgi labai skaudžiai; tai sukėlė savigynos reakciją, pasąmoningai leido
formuotis vidiniam imunitetui, sąlygojo savidraudos mechanizmo formavimąsi.
Savęs draudimo nuo aplinkos veiksnių, karo negandų, nepriteklių, valdžios
savivalės, kartu ir savotišką atsiribojimą nuo viešojo gyvenimo, organizacijų,
iš kurių sklido propaganda.

Drausdami
save, mes daug ką draudėme ir patys sau, apribojome savo galias, galimybes, jų nenaudojome,  jas pamiršome. Pasitraukėme į šešėlį, davėme kelią vienadienėms plevėsoms,
tampomoms virvutėmis iš Kremliaus. Jų bijojome, joms pataikavome ir t

Praėjus pokariui, nugalėjome baisumus, tačiau vis toliau kaupėme ir vis dar tebekaupiame atsargas, rezervus tarsi būtų nepriteklius.

Nenustygstame
vietoje

Neįprastai
dideli emigracijos mastai bei gan dideli finansiniai srautai, pasiekę
nekilnojamų vertybių sektorius, nusako ne tik tautos lūkesčių kryptį, išduoda
(kitokio gyvenimo nei ligi šiolei) ilgesį, vidinį šėlsmą, atskleidžia pašėlusio
aktyvumo pradą, bet ir iš dalies nusako tolesnes mūsų investicines intencijas,
tendencijas - judėti, nestovėti vietoje, nelaukti mesijo,
jaunikio, gellbėtojo, viską daryti savo galva ir savo jėgomis.

Tas
aktyvumo pradas lietuvio genuose pasireiškė jau ne kartą: byrėjo SSRS sienos,
kūrėsi didingi Naujųjų Vasiukų koncernai, dygo bankai, veržliai siekėme euro.
Nes mums itin svarbus greitis.

Investuojame
į pašėlusį greitį. Mums reikia veiklos, erdvės aktyvumui, ir ją mes atrandame
beprotiškai lėkdami, spausdami akceleratorių, jausdamiesi ramūs tik „žirgo“
balne. Todėl ir pekrame (plieno) „žirgus“, dviRAčius bei keturRAčius.
Investuojame ne į mokslo šviesą, kaip kadaise Jogaila, sutelkęs dėmesį į žinių
amžiaus šviesulį, universitetą; elgiamės kaip ir kadaise Vytautas, rūpinęsis
globalizacijos trėgeriais (žirgus) bei ugdęs kovinę parengtį, tai yra
investavęs į nuolatinę dinamiką.

Taigi
mes iki šiolei esame tie patys lietuviai. Investicijos plaukia į autodromus,
jais paverčiamus aerodromus, kur galime keturiais ratais kartais lakstome ant
dviejų, ne į žinių šventoves bei mokslo šviesulių kalves. Iš dalies ir dėl to,
kad ten biurokratijos forpostai (lietuviui administracinis aparatas niekada
nebuvo mielas, nes buvo priespaudos elementas bei okupanto įrankis,- tiek
Rytuose, tiek ir Vakaruose, pradedant Maskvos Kremliumi ir baigiant europietiškuoju
Briuseliu).

Mes
nenustygstame vietoje. Mes nuolat kažkur judame.

Mes
perkamės „ratus“, nesvarbu, kad, „bakūžė samanota“, kad stokojame apyvartinių
lėšų namų ūkyje, savo įstaigoje arba firmos biudžete. Mums nieko nereiškia
šešiašenklės ar septynženklės sumos, svarbu, kad tik turėtume kuo judėti.
Nutrūktgalviškai lakstyti, šėlioti, ieškoti nuotykių. Greitkeliais, spaudžiant
akceleratorių po vakarietiškąją Europą, bekraštes Rytų platybes, provincijos
žvyrkeliais.

Turėti
ne tik žirgą, bet ir nuosavą būstą, žemės lopinėlį – lietuviui ne būtinybė, ne
garbės reikalas, o pasąmoningas, nevisada racionaliai artikuliuojamas tikslas,
nulemtas ne tik ypatingo lietuviško prisirišimo prie gimtosios žemės, bet ir
feodalinės Europos įpročių – turėti savo alodą, feodą, turėti ką nors perleisti
savo vaikams, jaustis suverenu, būti sau ponu bent jau savo žemės lopinėlyje,
iš kuriame dirbančių „žemknisių“ gali rinkti mokesčius arba atlygintinai
perleisti kitam valdyti, gaunant činšą, palūkanas arba kitus nuošimčius kokia
nors kita likvidžia forma. Tam, kad turėtum iš ko atnaujinti kovinį arsenalą,
amuniciją, įsigyti eikliakojį žirgą (jachtą, a/m, moto-auto-aero-sparnį,
hidro/moto/ciklą).

Nuolatinės
karo padėties jutimo pasekmės

Pastarųjų
šimtmečių istorija sąlygojo iki tol neįprastą lietuviui elgesio tipą – būtinybę
apsidrausti, jaustis saugiam, jausti tvirtą pagrindą po kojomis, prisitaikyti
prie išorės sąlygų, užsitikrinant bent kiek nors saugesnį rytojų.

Valdantieji
režimai keitėsi ne tik pasaulinių karų metu, prieš juos ir po jų, bet ir
praūžus naujiems politiniams vėjams (nūdienos laikais)- politinėse,
finansinėse, energetinėse rinkose. Valdžių kaita, kainų šuoliai, infliuojančios
vertybės visada pranašavo (bent jau laikiną) nestabilumą, ir ji mūsų atmintyje
įsirėžė šimtmečiams.

Užsitęsiantys
Abiejų Tautų Respublikoje seimeliai, tarpusavio peštynės, konfederacijų karai,
vėliau sekę Respublikos padalijimai neskatino saugumo. Žemė (maitintoja) mus
maitino; Gamtos ištekliai, didmeninis maisto eksportas, pradėtas dar LDK,
Tarpukario Lietuvoje drąsiai skynėsi rinkas Vakarų link. Nes paslaugų
sektoriaus šakos Lietuvoje neturėjo gilių tradicijų – antrinę prekybą
(spekuliavimą), finansinio tarpininkavimo bei paslaugų sektorių plėtojo dar Gedimino
laiškais ir laikais kviesti, vėliau paskui Ordiną sekę Vakarų europiečiai,
turėję kapitalistinių santykių patirties.

Žemės
trauka

Žemė
(ne tik kaip nekilnojamas turtas) mus traukia prie savęs. Ir ta traukos galia
milžiniška, persmelkianti viską. Kone absoliuti dauguma mūsų gyvename
nuosavuose būstuose (pagal šį rodiklį pirmaujame Europoje), tveriam tvoras
paežerėse, dalijamės ir nepasidalijame kiekvieno centimetro, pykstamės ir
kapstomės jau antrą dešimtmetį, vykdydami nesibaigiančią žemės reformą: žemės
visiems reikia, visiems norisi jos turėti, nes tai ne tik vienas mūsų
pagrindinių (materialinių) išteklių, bet ir garantų, investicijų; todėl
nesibaigiantys teismų maratonai, besiformuojantys bei stiprėjantys (formalūs ir
neformalūs) žemės ūkio koncernai, jungiantys devynias galybes ŽŪBų;
žemvaldžiai, ginčai šeimose, vaidai giminėse - nacionalinio portreto štrichai.
Ne tik dėl to, kad mums reikia nuolatinių kovinę dvasią bie formą palaikančių
„žaidimų“; bajoriškas-siuzereniškas pojūtis, galėjimams duoti, ką nors palikti
palikuonims, „užrašyti“ (savo vaikams, anūkams) – neatsiejama apdairaus
ūkininko strategija.

Tautai
galbūt reikėtų daugiau mokslo šviesos, geresnio medicinos aptarnavimo,
išsilavinimo, bet mes, nors ir labai skursdami, vis tiek surasime bent keletą
milijonų Valdovų rūmų, naujos Seimo salės statybai, artojų varžyboms, Sartų
lenktynėms, atrasime brangaus laiko ir kitokių išteklių nacionaliniam bulvių
sodinimui, kasimui,- na ir kas, kad neapsimoka…

Altorių
adoravimas

Esame
ir uolūs katalikai, nepamiršę nacionalinių šventovių lankymo, garbinimo ir
ikonostaziškų (vaizdinių, paveikslų reikšmės suabsoliutinimo, pervertinimo)
papročių. Mūsų investicijos plaukia į įspūdingus dalykus, kad juos matytų kiti,
kad galėtume kuo pasigirti ir galų gale turėtume ką parodyti kitiems, kad būtų
ką „adoruoti“ (tvarkant, remontuojant, statant, atnaujinant).

Gaila,
bet netgi dvasingumo nešėjų organizacijose vyrauja investavimo į nekilnojamą
turtą praktika.

Nuolat
atnaujinami kulto pastatai, amžini (kaip ir pats Dievas) remontai, milijoninės
ten išplaukiančios sumos verčia kraipyti galvas netgi išlaidžiuosius
vakariečius: kodėl investuojame į pastatus, kai pati Bendruomenė vos vos
laikosi, įvairiausių intrigų plėšoma, dažnai gyva tik iš idėjos, kai
trūksta lėšų elementarių žmogiškųjų paslaugų apmokėjimams (pradedant religinių
organizacijų tarnautojais ir baigiant komunalinėmis paslaugomis), Bendruomenių
patalpų, jaunosios kartos subūrimui bei gyvosios Bažnyčios pamatams?

Rezervavimo(si)
čempionai

Investuojame
į būstą, žemę, nes turime netikrumo bei nesaugumo patirties, besitęsiančios
kelis šimtmečius. Pokario vaizdai bei patirtys išliko mūsų atmintyje. Kein
neišliko, tas pamena tarybinius laikus, eiles laukiant maisto (deficito
fenomeną),- būtinybę kaupti atsargas, nerimauti dėl rytojaus.

Konservatyvaus
elgesio, rezervuotos pozicijos politikos, verslo, finansų pasauliuose negalime
nesuprasti; mes pasitraukiame iš viešųjų erdvių, viešųjų organizacijų
(valstybės gyvenimo, veiklos NVO, profsąjungose, partijose, profesinėje,
akademinėje, šakinėje savivaldoje), absoliučiai visų kolektyvinės veiklos
formų, kurias sukompromitavo nedemokratiniai režimai.

Tautos,
nemokėjusios gyventi nelaisvėje, galių varžymas, piktnaudžiavimas naiviu,
vaikišku tikėjimu šviesia ateitimi dar tik labiau paskatino atsitraukimą,
nutolimą nuo organizacinės, taigi ir kolektyvizmo dvasios, sutvirtino
individualistinę poziciją, suaktyvino vidinio pasipriešinimo mechanizmus
brukamai ideologijai ir iš dalies palaikė kovinę dvasią, pasireiškiančia
kartkartėmis netikėtais (kapitono Jono Pleškio nuvarytas povandeninis atominis
laivas „Raudonasis spalis“, tėvo ir sūnaus Prano ir Algirdo
Brazinskų užgrobtas lėktuvas AN–24B), sukrečiančiais poelgiais (Kalantos auka).

Diskredituotas
organizacijų vardas dėmesio centrą nuo kolektyvinių darinių bei junginių prie
asmeninių.Todėl gentinė sąmonė tik sustiprėjo, šeimyninis-klaninis bet kokio
(viešojo bei privataus) gyvenimo organizavimo principas yra pamatinis. Todėl
kolektyvinio investavimo subjektai Lietuvoje sunkiai skinsis kelią, nes jie
sutinkami su nepsitikėjimo prezumpcija.

Saugumo
ilgesys

Konservatyvus
investavimo būdas bus juntamas dar dešimtmečius. Nes gyvos ne tik Tarybų
Lietuvos, bet ir šoko terapijos Rytų Europoje pamokos, atgavus Nepriklausomybę
90-aisiais.

Mes ilgimės saugumo. Unija
su Europa dar neįsisąmoninta, unija su kariniu aljansu iki šiol neturėjo
jokių analogų Lietuvos istorijoje, jos nesuvokiame ir iki šiol negalime iki
galo suvokti, todėl ir NATO taipogi nėra mūsų angelas sargas (pasąmoningas
baimes patvirtino ir majoro Trojanovo pasiskraidymai po Lietuvos padangę bei
neadekvati mūsų sargų reakcija, tiksliau- jos nebuvimas arba pagalbos, kokios
norėtųsi tikėtis, deja,- buvo trapumo simbolis).

Investicijos
į saugumą ir toliau išlieka prioritetų sąrašo viršuje. Investicijos į
nekilnojamą turtą leidžia bent jau galimybę realiai jį „pačiupinėti“, naudotis
turtu, nebijant infliacijos, galinčios paleisti dešimtmečiais kauptas santaupas
vėjais. Galų gale turime ką adoruoti bei kuo rūpintis, o tai Rūpintojėlių
krašto žmonėms itin svarbu.

Iš
kitos pusės, baimė, nesaugumas, netikrumas ir turėjo sąlygoti pasitraukimą –
taip jau gamtos surėdyta, kad pavojaus akimirką gyvūno organizmas akumuliuoja
savo gyvybines galias (ruošiasi kovai) arba TRAUKIASI nuo grėsmės šaltinio,
taip išsaugodamas savo gyvastį.

Mes
tiesiog bėgame nuo bet kokio grėsmės šaltinio. Kovoti su grėsmėmis, rungtis su
konkurentais rinkoje JAU negalime; neturime jėgų po indėlių išgrobstymo, nes
vėlei dešimtmečiams parimome Rūpintojėliais pakelėse, apmąstydami gyvenimo
neteisybes, uždirbto turto vertę. Mes netikime savimi ir galimybe laimėti, ir
jau vien todėl pralaimime. Įtariai žvelgiame net ir į nerizikingus produktus
kaip obligacijas (netgi ir į konservatyvius investicinius fondus), prisimindami
dar neužgijusias finansinio jaunos valstybės nukraujavimo žaizdas.

Amžiais
lietuviai viską uždirbdavo savo darbu, prakaitu, todėl ir kiti pajamų
šaltiniai, ypač susiję su paslaugų sfera (pvz., prekyba, tuo labiau su
spekuliacija), deja, vis dar nėra „dekriminalizuoti“ Tautos sąmonėje. O ką jau
kalbėti apie finansinį tarpininkavimą, išvestinius instrumentus, dalyvavimą
finansinio žongliravimo organizacijose (pvz., rizikos kapitalo fonduose).

Įsidrąsinti
galime tik vieni per kitus, rodydami vieni kitiems asmeninį pavyzdį. Nes matyti
veiklos rezultatus mums reikia, ir tą galime pasiekti sniego gniūžtės principu,
puikiai veikiančiu ne tik ekonomikoje, organizacijose, bet ir mūsų sąmonėje. Imkime
gerus pavyzdžius vieni iš kitų. Mokykimės.

Rodyk draugams

Raktiniai žodžiai: Tautinė tapatybė, tautinė sąmonė ir tautinė savimonė akademiniuose sluoksniuose, lietuvių kalba, lietuviškumas, lietuvių kultūra, lietuviškos organizacijos (PLJS, PLB, LB), Vokietija, Europa, Lietuva.

Pokalbis su „Akiračių“ bendradarbe Daiva S. apie išeivijos problemas.

D. S.: Kaip pavadintum dabar ne Lietuvoje gyvenančius lietuvius – koks tapatumo konstravimas: emigrantų? Darbo migrantų? Lietuviai pasaulyje?

Tapatumo, tautinio identifikavimosi klausimai atkūrus Nepriklausomybę bei atsivėrus sienoms į Europą yra unikalūs ir tikrai verti atskirų kultūrologinių studijų. Stebėtina tai, kad tautos, kuri inicijavo Dainuojančios revoliucijos pradžią, gyvenime tautiniai klausimai šiuo metu vaidina gana menką vaidmenį.

Tapatumas atrandamas nebent tik tada, jei yra kažkokios gilesnės šaknys, didesnis sąmoningumo lygis (dar niekur neišvykus, gyvenant Lietuvoje). Atvykus į buvimo valstybę, tapatybės savieškos klausimai yra dažnai užgožiami buitinių rūpesčių.

Tapatumo konstravimo problema sietina su švietimu ir tautiniu ugdymu (jei toks galėtų būti praktikuojamas). Nes lietuviai, puikiai prisitaikę prie šalies sąlygų, vis daugiau dėmesio skiria integracijai į buvimo valstybės gyvenimą, o ne savo tautinei tapatybei, jos analizei.

D. S.: Ar galima kalbėti apie sąmoningos diasporos formavimąsi?

Taip. Bet tik fragmentišką.

Būnant Lietuvoje gali atrodyti, kad kiekvienoje užsienio valstybėje turime tvirtą lietuvių bendruomenę (toliau – LB), bet atlikus statistinius tyrimus paaiškėtų, kad LB gyvenime dalyvauja vos keli procentai apylinkės lietuvių.

D. S.: Kokie ryšiai tarp skirtingų kartų – pokario vadinamosios DP (displaced persons – perkeltieji asmenys) ir dabartinės kartos?

DP, dipukai, yra gana giliai įleidę šaknis savo buvimo valstybėse. Bet (neįtikėtina!) kai kurie labiau išlaikę lietuviškumą nei dalis naujosios emigracijos bangos tautiečių.

Dabartinės kartos išvykimo priežastys kardinaliai skyrėsi nuo DP asmenų, todėl savaime suprantama, kad visai kiti interesai, veikla ir pagaliau tapatybės klausimai, bendravimas.

Ryšiai tarp „naujųjų lietuvių“ ir dipukų emigrantų yra itin silpni. Skiriasi mentalitetas, mąstymas, išsilavinimas, vertybės bei interesai. Kardinaliau nei lyginant tas pačias kartas, esančias Lietuvoje.

Paradoksai: dipukų vaikai moka lietuviškai, o naujosios kartos emigrantų vaikai skatinami integruotis į buvimo valstybės gyvenimą bei pernelyg „nesureikšminti“ lietuviškumo, todėl mokytis lietuvių kalbos reikia didelės savimotyvacijos. Nuo integracijos užsienyje dažnai priklauso studijos, karjera, darbas ir materialinė gerovė.

To pasekmė – per 5–10 metų užauga lietuvių karta, kuri moka vos kelis lietuviškus žodžius.

 D. S.: Jeigu okupacijos metais išeivijai svarbūs buvo du siekiai: padėti savo šaliai atgauti laisvę ir išsaugoti savo lietuvišką tapatybę, tai kokius principinius uždavinius kelia jaunoji karta, kuri buriasi ne Lietuvos teritorijoje?

Jaunoji karta iš esmės nekelia sau jokių principinių uždavinių, nes šiuo metu gana sunku išlaikyti bent tai, kas turima.

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) padaliniuose šiuo metu vienas pagrindinių iššūkių – ar reikia mokytis lietuvių kalbos PLJS nariams, ar narystei pakanka kokio nors netiesioginio ryšio su Lietuva (pvz., mano tolimoje giminėje kažkas buvo iš Lietuvos).

Tokiu atveju pararandame esminę tautiškumo grandį, jungiančią tautiečius anapus – lietuvių kalbą, kartu ir kultūrą. Tada itin sudėtinga atsakyti į klausimą, kas yra lietuviai ir kas mus vienija.

Apie sudėtingesnių uždavinių kėlimą šiuo metu negali būti jokios kalbos, kadangi tapatybės apibrėžimas ir atitinkamos veiklos grindimas ja yra vienas iš esminių XXI a. iššūkių (netgi tarp jaunimo, taip pat mūsų LB bendruomenėse).

D. S.: Kaip analizuotum jaunosios kartos sąmoningumo trajektor ijas (vartojant kavolišką terminą), kiek yra reflektuojama sava veikla?

Jaunosios kartos sąmoningumas šiuo metu rusena. Vienur jis žaižaruoja, kitur – liepsnoja, bet iš esmės rusena… Gerai tik tai, kad nėra visiškai užgesęs (o kur prigesęs – dar sėkmingai galima atgaivinti).

Problema – neturime savo kultūrtrėgerių, kurie veiktų strategiškai, derindami savo veiklą kartu su kitais lietuviškumo sistemos subjektais (LB, Lietuvos institutu, kultūros atašė, LRT, Kultūros ministerija).

Tautinė refleksija – tai gana aukštas sąmonės išsivystymo lygis, kurio užuomazgos matyti tik kai kur. Ir tai tik – labai gerai įsižiūrėjus.

D. S.: Ką (ir kaip) lietuviai galėtų padėti savo kraštui?

Padėti savo kraštui (intelektualiai, finansiškai, idėjiškai, ryšiais ir kitomis prasmėmis) šiuo metu lietuviai gali labiau negu bet kada anksčiau. Ištekliai tiesiog neišmatuojami. Bet jie neišnaudojami. Jei apskritai jie yra kur nors apskaičiuojami.

Tas taikytina ne tik žmogiškiesiems ištekliams, kurių ryšiai bei potencijos vis dar lieka terra incognita užsienio politikos subjektams – kultūrinės, ekonominės, mokslo ir meno užsienio politikos veikėjams. Pvz., tik 2005 m. susirūpinta bent jau pasidomėti, kiek ir kur yra užsienyje lietuvių mokslininkų. Tai čia tik mokslininkų. O kur dar menininkai, sportininkai, verslininkai, įvairūs specialistai?

Galime kurti veikalus apie tautinę modernybę ir lietuvių kultūros savivokos modelius, atlikti tyrimus, išsidalinti meno ir kultūros nacionalines premijas, bet jei kultūros agentai nepasieks lietuvybės salelių, nekurs naujų ir jose nebus skatinama tautinė savimonė, mūsų idėjos taip ir liks idėjomis.

Nesinorėtų, kad tautinės tapatybės veikalai trūnytų bibliotekose ignoruojant lietuvių asmiliaciją, šiuo metu vykstančią tiesiog neįsivaizduojamais mastais. 

D. S.: Kokie ryšiai yra palaikomi su kraštu? Kokia reikšmę turi valstybinės institucijos?

Daugiausiai palaikomi asmeniniai ryšiai. Valstybės institucijos prisimenamos tik tada, kai patenkama į keblią situaciją. Nenuostabu, kad kai kurie konsuliniai tarnautojai perkrauti darbu, aiškindamiesi, kaip ir kur galima padėti pagalbos reikalingiems lietuviams. Kartais jau neįmanoma, nes situacija tiesiog beviltiška (pvz., neturint ką valgyti, padarius vagystę ir patekus į kalinimo įstaigas užsienyje).

Tenka apgailestauti, kad URM sistemos strategai nėra suinteresuoti lietuvių bendruomenių kūrimu, jų stiprinimu ir savipagalbos mechanizmų jose kūrimu. Bet juk diplomatams galėtų būti mažiau darbo: tautiečiai gali padėti patys sau, ir daug veiksmingiau, anksčiau, kai dar situacija netampa tokia sudėtinga. Gal tada ir tokios organizacijos kaip „Dingusių žmonių paramos centras“ neturėtų ką veikti.

Juk kai tautietis, miegantis ant suolelio viename iš Londono parkų ar sulaikytas teisėsaugos institucijų, kreipiasi į LR atstovybę, vargu ar jam bus suteikiama visokeriopa pagalba.

Gal reikėtų pradėti nuo to, kad bendruomenėse būtų asmenys, į kuriuos būtų galima kreiptis esant bet kokiam atvejui. Žinoma, tokia tarnystė – sunki našta. Bet jei įtrauksime informavimo sistemą, kuri turėtų prasidėti jau Lietuvoje aprašant ir viešinant sunkumus, kas laukia, atvykus nepasiruošus, ir kas gali padėti, – savipagalbos sistema būtų žymiai veiksmingesnė. Ir nereikėtų tiek daug parskraidinti tautiečių atgal į Lietuvą, sumažinti skaičių publikacijų, kuriose mirga gąsdinančios antraštės (apie lietuvių „darbelius“). Valstybės vardas kenčia neįkainojamai.

Galų gale reikalingas atitinkamas švietimas ar net įtikinėjimas, kai prieš kelionę būtų skatinama kreiptis į LB atstovus užsienyje. Gal tada, identi- fikavus probleminius atvejus, padėtų patarimai (pvz., „mielas Vardeni Pavardeni, gal geriau dar pasimokykite anglų kalbos ten ir ten, ir tik tada važiuokite į uždarbiauti“). Ir tai nėra taip sudėtinga įgyvendinti, tereikia pilietinės visuomenės iniciatyvos bei NVO organizacijų susitelkimo.

D. S.: Kokią spaudą lietuviai skaito? Ar domisi, kas vyksta Lietuvoje? Ar yra noro veikti ir prisidėti prie vykstančių pokyčių?

Interneto portalai ir kai kurie leidiniai skaitomi periodiškai, bet ne kasdien. Žinoma, kad pokyčiai lietuvius domina, bet iš Lietuvos atsivežtos pesimizmo nuotaikos kartais skatina bejėgiškumo būseną ir atitinkamą mąstymą, todėl prisidėti prie įvykių Lietuvoje sunku, nes visų pirma yra susirišamos rankos patiems sau. Tada veiklos galimybių beveik nėra.

D. S.: Kiek jaunoji karta pasaulyje galėtų prisidėti prie bendro kuriamos Lietuvos projekto? Ar yra vizijų? Kokių?

Jaunoji karta pasaulyje turi žymiai daugiau potencijų nei ankstesnioji dipukų karta.

Bendro projekto kūrimas – sudėtingas dalykas, nes suvienyti lietuvius į vieną Lietuvą net būnant pačioje Lietuvoje neįmanoma. Tą rodo partijų susiskaidymas (analogiškas yra tik Italijoje), NVO sektoriaus pasyvumas (mažai kai iš mūsų priklauso kokioms nors visuomeninėms organizacijoms), taip pat pilietinės savimonės stoka.

Strateginės ateities vizijos jaunimo išeivijoje nekuriamos. Jei būtų kuriamos, matytųsi iš darbų. Itin trūksta jaunų lyderių, suvokiusių savo tautinę tapatybę ir pasiryžusių duoti kažką kitiems, neklausiant, kokia bus asmeninė grąža man.

Paradoksas: turime daug lietuvių, bet neturime lietuviškų organizacijų. Lietuvių lyderių užsienyje tikrai netrūksta! Lietuviai sėkmingai įsitraukia į vietos organizacijas. Bet ne į lietuviškas!

Tokių pavyzdžių gausu kad ir didžiausioje ES valstybėje – Vokietijoje (G. M. – šiuo metu studijuoja VFR – red. past.). Keletoje akademinių bendruomenių tikrai rasime išsilavinusių lietuvių – jie sėkmingai save realizuoja universiteto studentų savivaldos insitucijose (pvz., Brėmene, privačiame universitete). Apie kai kuriuos Miunsterio lietuvius rašo žymus VFR žurnalas “SPIEGEL”. Vokietijoje yra į solidžias tarptautines (energetikos sferos, konsultacijų, pvz., DVAG ir kt.) bendroves patekusių tautiečių.

Taigi vėl tenka grįžti prie pagrindinės problemos – tautinės savimonės formavimosi.

 Jei nebus tapatybės šauklių, naujųjų Basanavičių ir Kudirkų, tautos galiomis naudosis užsienio korporacijos – ne AB Lietuva (aliuzija į šiuo metu Vokietijoje populiarinamą terminą „Deutschland AG“ – „AB Vokietija“). O mes tuo metu toliau kaip kokie rūpintojėliai dejuosime, kad neturime žmogiškojo kapitalo, kad esame vargšai… Nors faktiškai tik nemokame pasinaudoti turimais ištekliais.

D. S.: Organizuoti lietuviai: kaip vertintum jų ideologinę visuomeninę poziciją? Organizuojasi per parapijas, LB, ar kuriamos naujos organizacinės formos? Kokios?

LB kūrimasis – pastangos pavienių lietuvių, nuolat gyvenančių užsienyje ir pasigendančių lietuviško mentaliteto, kultūros, bendravimo su tautiečiais.

Organizacijos lygmuo palyginti kad ir su lenkais, rusais, kroatais, gruzinais, gana menkas. Neturime lobistų vietos institucijose bei įstaigose. Tiksliau – jų neieškome, nors galėtume rasti, jei pradėtume vienytis.

Kai organizacijos lygmuo nėra aukštas, apie ideologinę visuomeninę poziciją kalbėti sudėtinga. Jos faktiškai nėra („lietuviškoje“ Europoje). Visai kitaip yra JAV. Lietuviai patenka į Senatą, o ką jau kalbėti apie žemesnio lygio institucijas. Be to, geba organizuotis ir ginti savo interesus.

Vien tai, kad mes neišnaudojame ES skiriamų kvotų veiklai ES institucijose bei milijardinių lėšų (pvz., aplinkosaugos srityje), sako, kad viskas glūdi kur kas giliau, galbūt netgi lietuvio sąmonėje ir savimonėje.

Turime mokytis vieni iš kitų. Bet tam visų pirma reikėtų domėtis vieniems kitų veikla. Čia tiesiog nearti dirvonai. Nors patirties turime, tik jos nematome.

D. S.: Kokį vaidmenį atlieka Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) dabar organizuojantis lietuviams?

PLB vaidmuo vertintinas pagal atliktą veiklą. Faktas, kad vos keli procentai lietuvių dalyvauja lietuvių bendruomenių veikloje (nes galbūt nesijaučia potencialiais nariais?), liudija apie didžiules neišnaudojamas veiklos galimybes.

Koks yra statistinis PLB valdybos narių amžiaus vidurkis? Apie 40–50 metų. Ar šiuo metu daugiausia iš Lietuvos išvyko 50-mečiai ir vyresni? Nieko panašaus. Jaunimas dabar neatlieka pagrindinio vaidmens PLB veikloje. Jaunoji karta vis dar nėra išeivijos variklis.

Kiek PLB valdyboje yra naujosios emigracijos lietuvių, išvykusių uždarbiauti į statybas, fermerių plantacijas, ūkius? Nė vieno! Teoriškai naujoji emigracija neturi savo lobistų aukščiausiose LB savivaldos institucijose. O ką jau kalbėti apie kitas organizacijas – Seimą ar TMID departamentą.

Taigi neteisinga konstatuoti, kad PLB jau sėkmingai sujungė visą mūsų išeiviją.

Šiuo metu esminis PLB uždavinys turėtų būti intensyvi (savi) organizacija ir ekstensyvi narių plėtra.

Dar apie PLB. Gaila, kad nesaugomas ir neginamas vardas kaip tam tikras (firminis) ženklas. Pavyzdžiui, yra toks Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, siūlantis iš esmės darbo ir stažuočių programas (JAV ir Europoje). Su lietuviškumo palaikymu tai turi mažai ką bendra. Nors pavadinimas tarsi suponuotų PLB struktūrinį padalinį.

Kiek dar panašių centrų yra Lietuvoje ir užsienyje? Daug kas pavadinime turi žodį „lietuvių“, „Lietuvos“, bet savo veiklą kreipia ne kultūros, bet daugiau verslo link. Gal čia netgi ir Lietuvos Respublikos interesas bei rūpestis – ne tik garsinti, bet ir ginti savo vardą?

D. S.: Dėkoju už pokalbį.

Rodyk draugams

Deutsche fleißiger als angenommen

Rodyk draugams

(c) Luzia Mattmann, http://www.zisch.ch/

Rodyk draugams

http://www.salzburg.at/themen/leben.html?nachrid=37332 (c)

Rodyk draugams

Apie Valdo vizitą Kinijoje…

Litauens Präsident in Beijing eingetroffen

Der in China weilende litauische Präsident Valdas Adamkus ist am Montag von Shanghai aus in die chinesische Hauptstadt Beijing weitergeflogen.

Nach seiner Ankunft in Beijing äußerte Adamkus die Hoffnung, dass sein Besuch zur Vertiefung der freundschaftlichen Kontakte zwischen Litauen und China beitrage, und noch mehr chinesische Unternehmer in Litauen investierten werden.

Während seines Aufenthalts in Beijing wird Adamkus an einem Symposium über die Wirtschafts- und Handelskooperation zwischen Beijing und Litauen teilnehmen. Zudem sind Treffen mit dem chinesischen Staatspräsidenten  Hu Jintao, dem Vorsitzenden des Ständigen Ausschusses des chinesischen Nationalen Volkskongresses Wu Bangguo und dem chinesischen Ministerpräsidenten Wen Jiabao geplant.

(China.org.cn, 26. September 2006)

http://www.china.org.cn/german/262964.htm (c)

Rodyk draugams

Lietuvos ir Vokietijos istorija glaudžiai susijusi ne tik dėl Klaipėdos krašto. Kai kurios asmenybės bei jų veiklos geografija verčia vokiečius ir šiandien minėti šimtmečių senumo įvykius bei nacionalines legendas neapsieinant be lietuviškų toponimų.

100 Jahre “Hauptmann von Köpenick” (Teil I)

Rodyk draugams