BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie kalbinę konkurenciją (leidiniui Pasaulio lietuvis)

Gamtoje nunyksta tai, kas yra nenaudojama. Nelavinami raumenys atrofuojasi, nenaudojami gebėjimai apsilpsta, o nenaudojamos, kasdien nereikalingos informacijos žmogaus smegenys pamažu atsikrato – ji užmirštama. Dažnai visiškai neatkuriamai. Taip yra ir su kalba. Nepakanka ją išmokti, ją reikia naudoti, norint bent išlaikyti esamas žinias ar lavinti kalbinius sugebėjimus.

Kartais Lietuvoje baiminamasi, kad lietuvių kalba šiuo metu patiria didesnius iššūkius nei bet kada anksčiau. Tokie teiginiai tikrai turi pagrindo.

Gyvendami užsienyje, vis dažniau naudojame ne lietuvių kalbą. Pamažu patiriame kalbinės konkurencijos spaudimą. Kitakalbė leksika įsibrauna į mūsų gyvenimą, kartais ji ima vyrauti  netgi (pa)sąmonėje, užvaldant(i) mąstymą bei mintis. Ar gresia kalbos praradimas? Turbūt ne, jei lietuvių kalba aktyviai naudojama kasdien ir įvairiomis formomis (žodžiu, raštu). Bet būnant užsienyje tai tampa vis labiau sudėtinga.

Kalba nuolat patiria iššūkius. Mes esame verčiami vis dažniau vartoti užsienio kalbą, nes mūsų veikloje reikia vis mažiau fizinių pastangų, ir protinis darbas (pasireiškiantis įvairiapuse komunikacija) vaidina vis didesnį vaidmenį,- kartu ir kalba… kadangi vis daugiau lietuvių palieka “juodadarbių” gretas ir sėkmingai integruojasi į buvimo valstybės gyvenimą bei profesinę veiklą. O čia jau be puikių užsienio kalbos žinių neapsieisi.

Problema paaštėja, ypač kalbant apie jaunąją (ir naująją) lietuvių kartą, gyvenančią užsienyje, - (mūsų) vaikus. Juk vis dar nėra gausu lituanistinių mokyklų bei tvirtų lietuvių bendruomenių. Lietuviškumui prarasti jokių pastangų nereikia – čia viską apsprendžia Motina Gamta: jei mokomės, tai galime naudotis tuo, ką turime, nes atmintis yra nuolat ugdoma; jei nenaudojame – viskas keliauja negrįžtamon užmarštin, ir čia ką nors pakeisti reikia titaniškų pastangų.

Tad esminį vaidmenį (kaip ir iki šiol) vaidina esminės lietuvybės salelės – lietuviškos šeimos. Deja, bet net ir jos patiria sunkių išbandymų. Gerai, jei mokomasi gimtosios kalbos šeimoje. Tačiau ką daryti, kai jau vaikai pradeda lankyti mokyklą, o mokytis lietuvių kalbos kažkaip nebuvo laiko? Jei vienas sutuoktinių – nėra lietuvis?

Lietuvybės saugotojams belieka apeliuoti į tautinį sąmoningumą bei prisidėti ugdant tautinę savimonę. Nes kultūros negalima platinti prievartos pagalba – juk čia vyksta tikra vertybių konkurencija, kurios metu nugali vienos ar kitos normos bei įsivyrauja tam tikri įsitikinimai.

Būtina stiprinti grįžtamąjį ryšį su Lietuva ir joje gyvenančiais lietuviais. Diasporos kultūrinė tapatybė negali išsilaikyti pati savaime. Ji nuolat kinta. Ir dažnai ne lietuviškumo naudai. Galime sveikinti kitakalbius, aktyviai įsitraukiančius į lietuviškų organizacijų veiklą, galime būti atviri  buvimo valstybės kultūroms. Tačiau jei vis labiau pastebime, kad tarp bendruomenės narių neformaliuose pokalbiuose įsivyrauja nelietuvių kalba, reikėtų susimąstyti.

Taip, nemažai DP bei ankstesnių kartų palikuonių naujai atranda lietuviškumą bei domisi lietuvybe. Tas būdinga ir mišrių šeimų sutuoktiniams. Taip, turime padėti jiems, sudomindami juos Lietuva ir pradžioje bendraudami ne savo gimtąja kalba. Bet neturime pamiršti, kas mus, lietuvius, jungia. Jei tik bendros protėvių šaknys, tuomet galime burtis į Lietuvos fanų klubus bei numoti ranka į komunikacijos priemones.

Verteilung der baltischen Sprachen

Jei jaučiamės lietuviais, tuomet nesistengdami išlaikyti kalbos ar nenorėdami bent jau jos pramokti (pvz., prieš tapdami LB nariais),  pernelyg įžūlu būtų vadinti save lietuviais. Negalime burtis po Lietuvių organizacijų vėliava ir išdidžiai deklaruoti savo tautinę tapatybę, ignoruodami esminį tautos dalyką – jos kalbą. Jei buriamės kultūros pagrindu, tuomet tautinė virtuvė neturėtų užgožti prigimtinių įsipareigojimų dėl gimtosios kalbos vartojimo, o nacionalinės atrakcijos (pvz., Joninių metu) negali virsti esmine lietuvybės grandimi.

Istorijoje gausu pavyzdžių, kai lietuvių tautos tolerancija ir pernelyg didelis integracijos laipsnis, pasiekiantis visiškos asimiliacijos lygį, negrįžtamai prisidėjo prie tautinės savinaikos. Kunigaikščiai, ilgam įsitvirtinę Kijeve, Pskove, Naugarde, Černigove, greitai prarado grįžtamąjį ryšį su etnine Tėvyne. Ir nutautėjo. Kaimyninėse valstybėse mūsų tėvynainiai, jų vaikai, gyvendami visai šalia, vos už keliasdešimties kilometrų nuo Respublikos sienos, vis rečiau atranda kelius į vietos Lietuvių bendruomenę, o ką jau kalbėti apie nuolatinių ryšių palaikymą su esančiais Lietuvoje.

Gerai nors tai, kad išlaikėme lietuviškas pavardes ir lietuviškus vardus. Nors ir jų vis dažniau atsisakome, keičiame į užsienietiškus, gimus vaikams, kažkaip pamirštame baltiškus vardus. Taip pamažu nelieka jokio lietuvybės ženklo, nors turėdami tokią spalvingą tautinę istoriją bei atmintį, turime tikrai kuo didžiuotis. Ir tai atitinkamai išlaikyti galime (ne tik, pvz., savo vaikams rinkdami baltiškus vardus, bet ir…) - esant kultūrų pasirinkimo dilemai, lietuviškumui drąsiai sakykime TAIP.

(c) Straipsnis parašytas priešpaskutiniam lietuviško leidinio Pasaulio lietuvis numeriui, išėjusiam 2006 m. gegužės mėn.

Rodyk draugams

Komentarai (2)

  1. Liucilija:

    diena is dienos menesiai is menesiu girdziu skaitau, klausau visko sia tema

    ir galiu drasiai teigti, kad tikrai nera galimybes ietuviu kalbai isnykti vien todel, kad dabar labai populiarios kitos kalbos.

    gresme kur kas didesne sovietu laikais buvo, bet - isgyvenom patriotisku zmoniu deka, o dabar - sios jusu isvardytos priezastys ir galimybes yra kiek juokingos.

    nes lietuviu kalba turi stipru pagrinda ir pakankamai didele bendruomene kalbancia sia kalba, ir rasancia aisku.

  2. GvidasM:

    reikia sutikti, didelio pavojaus kalbai išnykti gyvenant Lietuvoje, tikrai nėra… Bet jeigu kalbama apie lietuvius už Lietuvos ribų, tuomet situacija KARDINALIAI kitokia. Faktų vardinti labai daug nereikia. Žr. PL, RU, BY, DE ir kt. valstybes. TEN lietuvių kalba neturi tokio pagrindo kaip Lietuvoje, nors gyvena ir gyveno labai daug lietuvių :-)

Rašyti komentarą

Privaloteprisijungti, kad galėtumėte parašyti komentarą.