BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie tarptautinius lietuvių renginius

Kur geriausiai organizuoti Pasaulio lietuvių renginius?

Po geležinės uždangos griuvimo mūsų ryšiai ne tik išsiplėtė, bet ir netgi sustiprėjo. Informacinių technologijų pažanga su tautiečiais kitame kontinente leidžia bendrauti betarpiškai. Globalizacijos ir tarptautinės konkurencijos dėka kelionės pinga ir tampa prieinamos vis daugiau lietuvių. Tad nenuostabu, kad pastarąjį dešimtmetį taip gausėja lietuviškų renginių (tarptautinių!). Visame pasaulyje aktyviai veikia ir bendradarbiauja mūsų bendruomenės, vyksta jaunimo mainai, intensyvėja kultūrinė programa, ji tampa vis labiau ir labiau įvairesnė.

Džiugu matyti lietuvybės entuziastus bei jų vaisingas pastangas, palaikant ryšius su tautiečiais pačiais įvairiais būdais. Štai, žiūrėk, vieną vasarą susirenkame Vokietijoje, žiemą – Urugvajuje, pavasarį – Dubline: astronominiai atstumai mums nesudaro jokių kliūčių. Įveikėme okupacinį režimą, įveiksime ir bet kokius (geografinius) atstumus, priimdami globalizacijos iššūkius ir sugebėdami juos tinkamai išnaudoti. Tad jau nieko neturėtų stebinti, kad lietuviški renginiai nuolat vyksta skirtinguose kontinentuose.

Tačiau mes nejučiomis tolstame nuo mūsų etninės Tėvynės  – mūsų etninės bazės, kuri pasak etnologo G. Beresnevičiaus, visada mus magiškai gelbėjo, gaivino ir saugojo nuo asimiliacijos. Mes visada grįždavome į gimtąjį kraštą. Emigracijos bangos neužliejo ir neužgesino mūsų tapatybės ir tautinio unikalumo.

Po karo žygių, ilgalaikių klaidžiojimų, priverstinio išvykimo mes grįždavome. Sibiro tremtys, konclageriai, nutautinimo mašinerija, Melo propagandos emisarai, netgi Didysis tautų kraustymasis mūsų nesunaikino. O kai kurios tautos (frankai, gotai, alanai) ėmė ir išnyko… Kai kurios- be jokių pėdsakų! Nes (visomis prasmėmis) atitolo nuo savo protėvių žemės.

Šiuo metu ne tik internetu, bet ir kitais komunikacijos būdais galime palaikyti bei stiprinti ryšius su esančiais TEN, anapus Atlanto. Jau tapo graži tradicija, kad lietuviškumo pasisemti mes periodiškai susirenkame kurioje nors vienoje iš lietuvybės salelių – pavyzdžiui, Toronte, Čikagoje, Brazilijoje ar Hiutenfelde. Suvažiuojame iš skirtingų kontinentų…

Mus vienija viena idėja - mūsų lietuviškumo ir lietuvybės išlaikymas, stiprinimas ir - tuo pačiu - mūsų tapatybės išlikimas. Konkreti vieta dažnai mums neturi esminės reikšmės. Renkamės ten, kur dar nebuvome arba kur labiausiai mūsų prašo, mus traukia.

Tačiau nepamirškime, kad aptarti atitinkamus rūpesčius, gauti naujų impulsų, idėjų galime ir Lietuvoje. Ypač kalbant apie tarptautinius renginius. Žinoma, ne visi galime toli keliauti… Bet jei galime, tai rinkimės Lietuvoje. Važiuokime į ją.

Tai svarbu ne tik dėl kalbinės aplinkos. Kiekvienam tarptautiniam renginiui visada reikia nemažai išteklių. Tiek materialinių, idėjinių, kultūrinių, tiek ir žmogiškųjų. Renginių Lietuvoje atveju tai automatiškai sąlygotų tai, kad mes turime turėti atitinkamus ryšius su lietuviškomis organizacijomis, bendrijomis Lietuvoje, kurios padėtų įgyvendinti mūsų idėjas ir padėti mums organizuoti renginius. Taigi svarbūs ne tik ryšiai. Bendras darbas ir bendra veikla vien jau organizaciniame lygmenyje suvienija skirtingose šalyse esančias “Lietuvas”, kurios sėkmingai integruojasi būtent lietuviškų renginių dėka.

Antra, tokie renginiai Lietuvoje nelieka nepastebėti žiniasklaidoje. Tikėtina, ir valstybiniame bei visuomeniniame sektoriuose. Gal ir politikoje. Galbūt ir Išeivijos politikoje (jei tokia apskritai yra).

Grįžtamojo ryšio su esančiais kitapus stiprinimas galėtų įgauti naujas formas. Tačiau svarbiausia – kad  turime suprasti, jog atgimti (ir pasisemti tikro lietuviškumo) galime tik Lietuvoje – t.y. iš mūsų amžininkų, gyvenančių TEN ir DABAR, esančių mūsų etninėje žemėje.  Esant bet kokiai galimybei, reikėtų nepraleisti geros progos… Palaikyti ryšius su kitais reikia tiek mums patiems, tiek ir mūsų organizaciniams vienetams.

 

Norėtųsi, kad bent jau mūsų jaunatviškas lietuviškumas periodiškai atgimtų mūsų etninėje Tėvynėje. Juk būtent Pasaulio lietuvių jaunimo organizacijos turėtų duoti tinkamą impulsą lietuvių bendruomenių veiklai visame pasaulyje. Tad savo ruožtu reikia tikėtis, jog Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas (http://www.kongresas.org), organizuojamas 2006 vasarą Kanadoje, priims atitinkamą sprendimą dėl tolesnių tarptautinių renginių organizavimo Lietuvoje (žinoma, apsvarsčius esamas galimybes ir alternatyvas).

Važiuokime į Lietuvą. Bendraukime su lietuviškomis organizacijomis. Kitaip mes nesąmoningai tolsime vieni nuo kitų… Nepamirškime, kad bet koks (geografinis, kultūrinis, organizacinis/komunikacinis) atstumas abipusį susvetimėjimą tiktai dar labiau gali sustiprinti. Neturėtume ignoruoti tiesioginių ryšių su Lietuv(i)a(is). Pasitaikius gerai progai, nuvykime ten, kur gimėme mes, kur gimė mūsų tėvai bei seneliai. Tam nebūtini kažkokie specialūs fondai, milijonai, skirti festivalių ar kitokių masinių renginių organizavimui. Daug pinigų nereikia ir kokioms nors išeivių stovykloms. Nereikia jokių atskirų stovyklų vaikams (kaip pavyzdžiui, buvo daroma 2005 metų vasarą, surengus Naujosios emigracijos lietuvių vaikų stovyklas). Nevarykime Išeivijos į getus, nes nereikia jokios partikuliacijos. Bent jau mūsų pačių Tėvynėje…

Nepamirškime, kad Lietuvoje veikia ir įvairios tautinės organizacijos, kurių projektai, renginiai, įvairios stovyklos, žiemos ir vasaros akademijos, teminiai savaitgaliai yra atviri visiems lietuviams. Be gerai žinomų skautų ir ateitininkų yra ir maironiečiai, kudirkaičiai, sakaliukai, valančiukai, jaunieji miško bičiuliai. Aktyvia veikla pasižymi ir mūsų akademinė bendruomenė, studentai, politinių partijų jaunimo sambūriai. Įsitraukti į turiningą kultūrinę programą visai nesunku – tereikia pasidomėti renginių datomis, vieta bei užsiregistruoti.

Daug informacijos galima atrasti internete. Be to galime susiekti su atitinkamomis organizacijomis bei pasiūlyti bendrą projektą. Tiek tautinėms, tiek katalikiškoms, tiek ir pasaulietinėms, akademinės, mokslinės, politinės pakraipos organizacijoms. Nesant pakankamai dalyvių, norint ką nors atskira suorganizuoti, galime tiesiog patys įsitraukti į jau esamą veiklą. Juk stovyklauja, aktyviai poilsiauja ir moksleiviai, ir studentai, ir dėstytojai,  ištisos šeimos, parapijos ar miesteliai… Galų gale juk yra kaimo ir etnoturizmas, rengiamos išvykos ir daugiadienės ekskursijos, kurių metu vyksta įdomi programa, tad ir solidaus amžiaus žmonėms atsirastų prasmingos veiklos.

Atnaujinkime “modernaus” lietuviškumo paveldą, nenutolkime vieni nuo kitų, domėkimės vieni kitais. Tai reikalinga visiems lietuviams, nesvarbu, keletą ar keliolika metų gyvenantiems svetur. Bendrauti ir kitais pasidomėti reikia taip pat ir tiems, kurie per visą gyvenimą taip ir niekur nėra išvykę.

Mūsų lietuviškumas neturi prarasti ryšį su aktualia nūdiena. Bendradarbiaukime, ieškodami savęs, savo (kultūrinės, kalbinės ir kitokios) tapatybės patvirtinimo kiekviename lietuvyje. Atraskime naujus kelius, kuriais galime eiti… Visi kartu, bendrai. Tam nereikia tūkstančių ar milijonų. Tereikia noro ir bent jau mažos ugnelės, galbūt kibirkštėlės, dalelės kažko tokio, ką mes ypatingo tikrai visi – kažkieno praminti Baltijos šalių italais - turime.

Jei kartais mums sunku suprasti gimtakalbius, svetur gyvenančius tautiečius, vadinasi, mes kažkuo skiriamės. Ir nejučiomis nutolome, suvetimėjome.

Neleiskime būti gairinami atšiaurių globalizacijos vėjų. 

(c) Pasaulio lietuvis (2006  m. balandis) http://www.punskas.pl/plietuvis/turinys.html

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Privaloteprisijungti, kad galėtumėte parašyti komentarą.