BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Praktika Vokietijoje ir Lietuvoje

Už studentų praktikas turi būti mokama? (darbdaviams)?

Švietimo ir mokslo ministerija studentų praktiką turėtų pirkti, kaip perka studijas universitetuose, nes darbdaviai gyvena ne iš praktikų organizavo, bet iš naudos, kurią jiems duoda darbuotojai, -  teigė Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas

Keistas pareiškimas
Analogiškas pasisakymas Vokietijos viešuomenėje būtų nesuprantamas:

kaip tai, darbdavys gauna vidurinį plius kone baigtą universitetinį išsilavinimą darbuotoją, ir mano, kad kad jis daro didžiulę paslaugą švietimo sektoriui bei teikia neįkainojamas “investicijas”, kurios dar turėtų būti finansuojamos iš kito asmens kišenės?” - pasakytų ne vienas Senosios Europos gyventojas.

Na gal ministerija studentų praktiką turėtų “pirkti” tuose sektoriuose, kur darbuotojų - kelis kartus daugiau ne jų realioji paklausa, ir verslo bendruomenė daro didelę paslaugą, mažindama bedarbių statistiką.

Bet juk Lietuvoje DABAR trūksta žmogiškojo kapitalo… Ir ypač brangaus. Jaunimo, kuris būtų išsilavinęs ir kvalifikuotas.

Vokietijoje stebimasi, jei moksleivis ryžtąsi siekti brandos atestato - “kam to reikia?“  Juk po pagrindininės mokyklos baigimo profesinio mokymo išsilavinimas yra visiškai pakankamas tvirtiems ateities pamatams sukurti - idealiu atveju (po 3 m. mokymosi profesinėje mokykloje) galima tikėtis iki kelių tūkstančių eurų kas mėnesį.

Kas ir į ką investuoja

Neįtikėtina, bet Reino krašte (taip pat ir Bavarijoje, Švabijoje ar Saksonijoje bei kitur) darbdavys pradeda investuoti į mokinukus. Tiksliau - nepilnamečius moksleivius, kurie atlieka vadinamąją Ausbildung‘o praktiką, 3-4 dienas dirbdami įmonėje ir 1-2 dienas mokydamiesi teroinių žinių profesiniame centre (mokykloje).

Galima pamanyti, kad pagrindinę mokyklą baigę moksleiviai, pretenduojantys gauti praktikos vietą ir baigti profesinį mokymą yra WunderKindai, jei verslininkai praktikuoja tokią išsilavinimo sistemą, kai kone visa finansavimo našta užkraunama ant darbdavio pečių.

Neįtikėtina VFR yra ir tai, kad tie vad. “Azubi” (liet. - prof. m. moksleiviai) kas menėsį gauna nuo 300 iki 800 eurų. Ir taip tęsiasi 2-3 metus. Už aukštos (?) kvalifikacijos darbą… (jei tai apskritai galima pavadinti darbu, o ne mokymusi-mokymu-įgudimų lavinimu).

Kas studijuoja VFR universitetuose

Kyla klausimas - o kas tada siekia brandos atestato? Kodėl visgi nemažai vokiečių mokosi universitete? Geras klausimas. Juk visi suvokia, kad jau vien baigdami gimnaziją, jie “investavo” į save 3 (pabrėžiu, net 3) metus… Ir dar kokius 5-7 metus (geriausiu atveju) lankys auditorijas ir bibliotekas. Kai tuo tarpu jų bendraamžiai, baigę prof. mokyklas, jau turi profesiją, diplomą, galbūt nuolatinį darbą ir stabilias, reguliarias pajamas.

Baigus universitetą, dėl darbo vietos NIEKUR nesi užtikrintas - tą suvokia ir ekonomistas, ir politologas, ir filologas… Juk gaunamas išsilavinimas yra universitetinis. Tiesą sakant - platus, tikrai GILUS, bet nebūtinai specializacinis, kad pvz., galėtum, pvz., baigęs inžineriją, stoti kad ir prie staklių.

Dalis vokiečių absolventų taip ir neranda darbo pagal savo įgytą specialybę. Todėl, tik todėl dabar Vokietijoje yra 5 mln. bedarbių. Visi nori iš pat pradžių gauti maksimumą. Ir netgi ne bet kur, o ten, kur svajoja, ką mokėsi ir ką baigė.

Gaila, bet ir čia, ir ten iki šiol nesuvokiama, kad aukštosiose mokyklose įgyjamas yra

i š s i l a v i n i m a s

ne profesija, ne meistriškumo kvalifikacija ar gaunamas didmeistrio atskyris.

Kam reikia universitetinio išsilavinimo? Sudėtingas klausimas…  Gal dėl diplomo ar dėl prestižo. Kai kam studijos tampa asmenybės mokykla, saviugdos procesu,  dar kitam - žvalgybomis po mokslo ir tyrimų pasaulį. Šaip, nes įdomu.

Dėl Dualiosios sistemos
Dualioji profesinio rengimo sistema, kuomet gaunama teorinių pagrindų bei įgyjama daugiau praktikos tiesiogiai pačioje įmonėje, Vokietijoje yra laikomas vienas sėkmės ekonomikoje garantų. Tokio profesinio rengimo vietos kuriamos… Jei mažinamos, susilaukia aštrių profsąjungų vertinimų. Reikalaujama, kad   v i s i e m s  moksleiviams, baigiantiems pagrindinę ar vidurinę mkyklą ir norintiems įgyti tokį profesinį išsilavinimą, būtų sukurtos atitinkamos mokymo vietos.

Kodėl susiklostė būtent tokie santykiai
Turint omenyje socialinių sluoksnių struktūrą ir profsąjungų   į t a k ą  politikoje ir netgi versle, makroeokonomikoje, išsilavinimo investicijų klausimas vienareikšmiškai perkeliamas ant darbdavio pečių.

Žinoma, vienpusis žaidimas į vienus vartus dar niekur nedavė abi puses tenkinančio rezultato. Bet atkreipti dėmesį į kitų šalių praktiką reikia. Vien dėl to, kad priverstų susimąstyti, kas ir ką turėtų bei galėtų remti. Kodėl ir kaip galėtų…

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Privaloteprisijungti, kad galėtumėte parašyti komentarą.