BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ne tik magistro STUDIJOS VOKIETIJOJE anglų kalba ARBA vokiečių k.

Konsultacijos asmeniškai

STUDIJOS VOKIETIJOJE

“Man 18 metų, labai NORIU studijuoti VOKIETIJOJE - ką daryti?”

N e s k u b ė k. Išvažiuoti visada suspėsi. Tik klausimas, KAIP Tu tam būsi pasirengęs, ar sugebėsi įsisavinti tai, ką ten bus galima pasiimti. Studijos Vokietijoje vyksta gan aukštam lygyje.

Išanalizuok studijų alternatyvas.
Pasidomėk, kokie yra privalumai + trūkumai, Tavo galimybės + rizika. Ateityje studijos Vokietijoje bus dar realesnės: bus prieinamos studentų mainų programos, kur gausi stipendiją (ERASMUS, COPERNICUS, DBU ar kt.).

Pagalvok, kodėl Tave traukia būtent studijos Vokietijoje. Ką žinai apie studijų programą ir jos sritį. Pabendrauk su žmonėmis, studijavusiais tą dalyką VFR + Lietuvoje. Palygink nuomones.

Svarbu išsiaiškinti, kuo pagrįsti Tavo lūkesčiai ir norai, KAIP Tu apskritai esi pasirengęs studijoms Vokietijoje, ar teisinga,  nepasenusi, išsami Tavo informacija (apie studijas, gyvenimą Tavo pasirinktame mieste, finansavimą).

Nepamiršk, kad vien jau pats buvimas Vokietijoje sąlygos tai, jog vokiečių kalba bus nuolatinė Tavo bendravimo kalba, kad šalia nebus Tau artimų žmonių, kad Vokietijoje ribotos finansavimo galimybės (pvz., legalaus darbo ES naujųjų valstybių gyventojams). Be to Tave skirs didelis atstumas nuo Lietuvos - ne kiekvieną savaitgalį grįši namo pas artimuosius.

Jei gali - pastudijuok Lietuvoje (nors 1 metus). Mokslai gimnazijoje (vidurinėje mokykloje) ir universitete (aukštojoje mokykloje) labai skiriasi tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje. Tam reikia tokių savybių kaip
savarankiškumas, nuoseklumas, atsakingumas. Savarankiškas darbas studijų metu, literatūros šaltinių paieška ir jų studijavimas, o ne atmestinas vieno vadovėlio paskaitinėjimas (kaip buvo mokykloje), gali būti tikras iššūkis, su kuriuo nelengva susidoroti gyvenant užsienio valstybėje, kur mažai ką pažįsti ir pagalbos susirasti pradžioje bus sunku.

Gerai, jei jau turi savarankiško darbo, veiklos, apskritai gyvenimo patirties. Be to nuolat tyrinėji ir supranti savo tikruosius gabumus, charakterio savybes, savo trūkumus bei stiprybes. Žinai, kas yra sėkmingo mokymosi, bendravimo, bendradarbiavimo trukdžiai bei motyvai.

STUDIJOS VOKIETIJOJE: STIPENDIJOS

Jei Tau 18 m., Tu tikrai realiai suvoki savo sugebėjimus ir jų nepervertini, turi užtikrintą finansavimo šaltinį, mėgsti naujus ir ilgalaikius pokyčius, esi lankstus, tada pirmyn!

Jei tikrai traukia studijos Vokietijoje, net ir studijuodamas Lietuvoje, tikrai sužinosi apie ERASMUS programą ir daugelį kitu, pvz. kaip COPERNICUS, galbūt rasi studijų fondus, remiančius studentus ir absolventus iš Rytu Europos (KAAD, DBU, Mummert Stiftung etc.). Šie fondai abiturientu ir pirmųjų semestrų studentų paprastai neremia. Vyresnių kursų Lietuvos studentai turi didelius šansus išvažiuoti. Žinoma, jei to sieks. Ir ne tuščiom, o su stipendija. Taip studijos Vokietijoje Tau bus daug paprastesnės.

_________________________________________________________________________________________________________________

Kuo aukštesnė studijų pakopa- tuo lengviau gauti stipendiją.

__________________________________________________________________________________________________________________

* Tai reiškia, kad nuo pirmo kurso užsieniečių studijos Vokietijoje beveik neremiamos.

* Baigus 2 kursus, jau galima dalyvauti ES mainų programose (ERASMUS), COPERNICUS, Mummert Stiftung, ar bent jau pradėti domėtis studijų (finansavimo) galimybėmis,

* baigus bakalauro studijas – atsiveria fondai (kaip KAAD, F. Ebert Stiftung, DBU, DAAD ir kt.), kurių dėka galimos podiplominės studijos Vokietijoje.

* Baigus magistro studijas – doktorantūra Vokietijoje finansuojama ne tik iš minėtų podiplominių fondų, bet ir sėkmingai įsidarbinus institute (pagal specialybę), laboratorijoje, pagalbiniu tarnautoju, asistentu, moksliniu bendradarbiu ar padėjėju.

* Turint daktaro laipsnį, stipendijos Vokietijoje dydis gali siekti apie 1600 eurų, rėmimo laikotarpis – iki kelių metų (stažuotėms, habilitacijai, vadovėliams rašyti, projektams vystyti ir kt.).

Pamąstyk, galbūt vasaros atostogų metu galėsi atlikti praktiką Vokietijoje ar dalyvauti vasaros kursuose?

Pagilintum vokiečių k. žinias - pats, su mokytoju, kursuose. Pvz., Braunšveigo universitetas teikia vasaros kursų stipendijas?

Su DAAD sunku patekti dėl konkurencijos. O gal atrasi internete daugiau universitetu, kurie skiria stipendijos vasaros kursams ar atleistų Tave nuo mokesčio ? Panarasyk www.google.de
įvesdamas atitinkamas sąvokas kaip Stipendium Sommerkurs.

Kuo skiriasi studijos Vokietijoje ir Lietuvoje?

1. Studijų programų skaičius

VFR galima studijuoti dalykus, kokie LR apskritai nedėstomi (egiptologija, Japonijos teisė, IT apsaugos vadyba). Pasirinkimo galimybės yra nepalyginamai didesnės VFR. Tiesa, to paties dalyko studijos skiriasi kiekvienoje žemėje, kadangi švietimo ir mokslo reguliavimas priklauso federalinės žemės (vok. Land’o)
kompetencijai. Tos pačios žemės universitetuose gali būti didelių skirtumų dėl studijų turinio, egzaminavimo tvarkos, reikalavimų.

2. Studijų vietų skaičius (Numerus clausus)

VFR daugumos dalykų studijos nėra ribojamos vietų skaičiumi. Populiarių - nebūtinai perspektyvių - dalykų (ekonomikos, psichologijos, teises) studijų vietų skaičius ribotas (vok. Ortsbeschränkungen). Tačiau įmanoma studijuoti kituose universitetuose, i kuriuos galite gauti kvietimą studijoms (vok. Zulassungsbescheid), jei savo anketoje (vok. Antrag auf Zulassung) tinkamai išreiškėte pageidavimus dėl studijų prioritetų.

LR didelę reikšmę vaidina valstybiniai egzaminai ir jų pažymiai. Tam tikrų dalykų
vidurkis yra labai svarbus. VFR įmanoma studijuoti ką nori, jei turi atestatą;
tik klausimas - kur ir ką veiksi po studijų.

3. Studijų kalba

VFR pagrindinė studijų kalba yra vokiečių. Tiesa, yra nemažai tarptautinių
studijų programų ir anglų k. (tiek bakalauro, t.y. B.A., tiek ir magistro, t.y. M. A., netgi doktorantūros, vok. Promotionstudium).

Kai kur atskirus studijų programos dalykus baigti galima anglų, prancūzų, ispanų, italų k. Dvikalbės studijos (studijos 2 kalbomis) irgi nėra retenybė.

4. Dalykinė terminologija

VFR mokslinė kalba ir mokslinis stilius yra sudėtingas. Lietuvoje tam tikri reiškiniai, dalykai, institucijos vadinami visiškai kitaip; kai ko apskritai nėra LR ir greitai nebus.

Užsieniečiui patartina turėti ne tik paprastus žodynus, bet ir dalykines kalbos (Fachsprache) žinynus. Susipažink su norimo dalyko terminija dar būdamas Lietuvoje. Jei gali, pastudijuok 1-2 m. atitinkamą dalyką Lietuvos aukštosiose
mokyklose. Įsigyk bent 1 vadovėlį vokiečių k., ieškok atitikmenų lietuviškai.

Dalykiniu žodynų LR nėra išleista daug: yra ekonomikos, technikos, matematikos, teises vokiečių- lietuvių
kalbų žodynai. Tačiau ir šių žodynų vertė dažnai yra ginčytina, kadangi juos rengė kalbininkai, rečiau - patys specialistai, skaitantys aktualiausią literatūrą modernia vokiečių kalba. Bet kokiu atveju net ir naujausiame žodyne visu vokiškų terminų nerasi. Todėl jų prasmę, atitikmenis teks (susi)rasti ir suprasti pačiam.

Užsivesk storesnį sąsiuvinį, kuriame rašysi nežinomas reikalingas sąvokas, suskirstyk pagal atskirų dalykų ir jų atšakas, sritis. Skaitydamas nauja tekstą, išsirink svarbiausias sąvokas. Jos tikrai kartosis. Išmokęs kelis 100 dažniausiai vartojamu specifiniu terminu, galėsi laisvai suprasti dalykine kalba ir sparčiai žengsi pirmyn. Nepalik išverstų naujų žodžių knygų ar lapų kopijų paraštėse. Surink juos vieną vietą. Retkarčiais pasitikrink, ar žinai jų prasme. Ateityje jų vėl gali tekti ieškoti storajame žodyne.

5. Studijų trukmė

LR universitetuose bakalauro studijų trukmė - 4 m., magistro - 1,5-2,5 m. Jos paprastai tiek ir trunka. VFR per 4,5 m. įmanoma gauti magistro laipsnį. Bet tai tik „įmanoma“. Daug studentu studijuoja ir dirba, todėl studijų pabaiga nusitęsia netgi per kelioliką semestrų.

Turėti studento pažymėjimą - nereiškia būti studentu. Dažnai asmuo tam įsirašo aukštojoje mokykloje, kad galėtų naudotis studentiškomis nuolaidomis – transportu, bendrabučiu, užsisakyti pigesniu paslaugu.

VFR įmanoma studijuoti visa gyvenimą ir iki pat paskutinės žemiškosios kelionės (t.y. į Anapilį) nebaigti studijų. Garbaus amžiaus žmonės auditorijos suole VFR nėra retenybė. Peržengus tam tikrą laiką (Regelstudium +3 ar 4 semestrai), reikės mokėti studijų mokestį (500-650 euru).

Lietuvoje kol kas nėra tokio dalyko kaip Regelstudium (kaip manai, koks terminas būtų lietuviškas atitikmuo?). Lietuvoje studentai gauna pažymėjimus, kuriuose būna numatyta preliminari studijų baigimo data. Didele dalis LR studentu studijas baigia būtent iki to termino.

6. Studijos ar darbas: abituriento požiūris VFR ir LR

VFR abiturientas sprendžia, ką toliau veiks: eis dirbti, eis į profesinę mokyklą (po 3 m. įgys profesiją (vok. Ausbildung, Lehre), atliks karinę tarnybą ar studijuos. Vokiečiai dažnai „paskaičiuoja“, kad studijoms jie „sugaiš“ daug laiko (4-7 m.), pamąsto, ką jie iš to naudingo sau gaus. Paprastai didžioji dalis abiturientų neskuba studijuoti, o pasirenka profesinę mokyklą (vok. Ausbildung), nes jau pirmuosius mėnesius ne tik mokysis, bet dirbs, t.y. turės pajamų. Mokydamiesi profesinio rengimo mokykloje, lygiagrečiai atliks praktiką. Ir ne bet kur, o įmonėje, įstaigoje, kitoje artimoje praktikai organizacijoje. Mėnesinis atlygis (Ausbildungsvergütung) siekia 400-1000 EUR. Už tokią sumą galima pragyventi net ir milijoniniame didmiestyje, metropolyje, jame gyvenant mėgautis didmiesčio teikiamais privalumais.

Po 3 m. profesinėje
mokykloje laikomas baigiamasis egzaminas, ieškoma darbo. Perspektyviems moksleiviams (vok. Auszubildende) pasiūlomas darbas toje pačioje įmonėje, kur atlikta praktika, dirbta. Tai ypač
būdinga amatų (vok. Handwerk) srityje. Šiuo metu keli 100 000 įmonių ieško,
kam galėtų perduoti verslą - dėl savininko amžiaus, profesijos nepopuliarumo šeimoje,
tarp giminaičių, dėl atsakingu ir aktyviu darbuotoju trukumo. Todėl įmonėje išugdyti
darbuotojai (Azubi) yra labai svarbus ir galbūt įgyja pirmenybę kitų
pretendentų atžvilgiu. Žinoma, jei jie yra geri organizatoriai, verslus ir
mielai imasi veiklos iniciatyvos. Kvalifikacija ir meistriškumas čia nevaidina esminio vaidmens. Viskas yra išmokstama.

Lietuvoje požiūris i profesinį mokymą (profesines mokyklas) labai skiriasi nuo VFR. Retas turėdamas labai gerus pažymius, pasirinks darbą, o ne sieks brandos atestato ir studijuos.

LR abiturientas, likus 1 m. iki abitūros egzaminu, maždaug žino, ką jis norėtų veikti ir kur galbūt galėtų studijuoti. Todėl atitinkamai pasirenka valstybinius egzaminus, apsilanko atvirų durų dienose (aukštojoje mokykloje). Jei baigiamųjų egzaminu pažymiai yra neblogi ir leidžia (tėvų) finansinės galimybės, Lietuvos abiturientas būtinai pasirinks studijas - universitete, akademijoje, kolegijoje.

Jei įmanoma, didmiestyje, nes ten didesnė darbo rinka ir įsidarbinimas, baigus studijas, be to didesnėmis pajamomis ir karjeros galimybėmis. VFR studentas pasirenka ten, kur gali studijuoti. Miestas, kuriame studijuoja, Vokietijoje nebūtinai siejamas su profesine karjera. Aukštos kokybes studijos yra ir mažesniuose
miesteliuose, kuriuose vos keliolika tūkstančių gyventojų (pvz., Katholische Universität Eichstätt).

Ateitis ir norimas darbas LR siejamas su atitinkamos (prestizines) krypties studijomis ir diplomu. VFR moksleiviams studijos nėra didelė vertybė. Jie kuo anksčiau siekia savarankiškumo ir netgi daugelis negalvoja apie abitūros egzaminus ir gimnazijos baigimą, laikydami tai grynu laiko švaistymu,- esą taip jie g. „prarasti“ net 3 metus. Nes baigus 10 ar 13 klasių – t.y. darbinės pajamos dabar ar baigus
vidurinį mokslą - realiai būtų tos pačios, pasirinkus profesinę mokyklą.

LR investicija į studijas - į save ir savo išsilavinimą - yra žymiai populiaresnė. Lietuvoje dažnai
nepasitenkinama vienu diplomu, siekiama antro. Studijuojami kiti dalykai, stažuojamasi užsienyje, mokomasi kelių užsienio kalbų.

7. Studijų turinio organizavimas

VFR studentas pats sprendžia, kokius dalykus jis mokysis atitinkamą semestrą.
Be to studijų nuostatai VFR yra liberalesni, numato daugiau pasirenkamų (alternatyvių) dalykų nei palyginti Lietuvoje. LR privalomų dalykų yra žymiai daugiau. Pasirenkami dalykai dominuoja studijų pradžioje (per pirmuosius 2 m.). LR studentas mažiau suka galvą dėl to, ką jis veiks kita semestrą. Daug kas už
jį jau yra suplanuota.

8. Studijų rezultatų kontrolė/savikontrolė

Semestro pabaigoje VFR studentas gali apsigalvoti ir nelaikyti tam tikrų dalykų. Jei apsisprendę laikyti, laike ir neišlaikė, gali perlaikyti ar pakartoti kita semestrč be jokiu asmeniniu nepatogumu. LR neišlaikytas
egzaminas ar įskaitą gali būti susiję su papildomomis finansinėmis išlaidomis, stipendijos netekimu, mokesčiu už mokslą. Todėl bent jau sesijos metu mokomasi gana daug ir rimtai.

9. Ar yra studijų mokesčiai?

Pirmosios studijos (Erststudium) kai kuriose žemese yra nemokamos. Daugumoje žemių antrosios (Zweitstudium, kai kur ir Aufbaustudium, Zusatzstudium) jau yra mokamos (peržengus studijoms skirtą laiką, taip pat reikia mokėti mokestį).

Butinai išsiaiskink prieš studijuodama(s), ar TIKRAI pirminės studijos Tavo pageidaujamoje aukštojoje mokykloje (universitete) tikrai NEMOKAMOS!

VFR doktorantūra yra nemokama. Jei asmuo įsirašo („įsimatrikuliuoja“) į studentų sąrašą (Einschreibung, Immatrikulation) universitete, jis kaip ir kiti studentai turi sumokėti socialinę rinkliavą (Sozialbeitrag, Semesterbeitrag), kurios dydis (priklausomai nuo universiteto) gali siekti nuo 60 iki 260 eurų. Tada galima naudotis studentui priklausančiomis nuolaidomis: važinėti viešuoju transportu mieste (regione aplink ta miestą) su vadinamuoju Semesterticket, gyventi bendrabutyje (kaina- 120-350 eurų per mėn.) etc.

10. Kur mokesčių tikrai NEBUS?

Tai tik diskusijų objektas ir laiko klausimas (iki 2015 m.). Mokslo sistema šiuo metu VFR yra reformuojama. Nuo 2005 m. žemės jau įvedė arba įves (pvz., NRW - SS 2007) įvesti mokesčius už pirmąsias studijas (įvesta
žemėse kaip Hamburgas, NRW - už antrąsias studijas, t. p. už Langzeitstudium, yra mokesčiai pietinėse žemėse - Bayern, Baden-W.): ypač ten, kur rinkos ekonomika aktyvesnė ir kur socialdemokratų pozicija yra gana silpna.

Žinoma, daugelis žemių vyriausybių suinteresuotos nauju finansavimo šaltinių- studijų rinkliavomis. Taciau yra tikėtina, kad Rytinėse žemėse (ypač tokiose kaip Schleswig Holstein, Mecklenburg-Vorpommern), mokslas ir ateityje bus nemokamas. Kodėl? Todėl, kad šiose žemėse sparčiai mažėja gyventojų, ypač jaunimo, kartu ir jaunų darbuotojų – galbūt būsimų mokesčių mokėtojų.

Ekonomika „šlubuoja“, Šiaurės rytų regionas nesivysto. Uždaromos švietimo įstaigos, aukcionuose parduodami nuvertėję pastatai, gyvenamieji namai. Šiuo metu siekiama pritraukti jaunu žmonių iš Rytų Europos- darbuotojų, studentų ir kitų potencialių mokesčių mokėtojų ateityje.

Kvalifikuotųu specialistųu versle, amatuose (Handwerk) ateityje tikrai pritrūks, todėl universitetai VFR Rytinėje dalyje tikrai neįves studijų mokesčių, nes taip atbaidys studentus kartu ir pasmerks regiona visiškam sunykimui. Rostock‘o, Kiel‘io, Stralsund‘o, Lübeck‘o aukštosios mokyklos šiuo metu sparčiai modernizuojamos. Įvedamos populiarios ir paklausios studijų programos, steigiami nauji institutai ir viliojami kvalifikuoti dėstytojai.

11. Dėstytojų potencialas ir žmogiškieji ištekliai

VFR yra daug specializuotu mokslo ir tyrimo įstaigų- katedrų, institutų, centrų. Juose dirba aukštos kvalifikacijos mokslininkai, aktyviai konkuruojantys dėl teisės dėstyti viena ar kita dalyką (vok. Lehrbefugnis). Specializacija ir nuolatiniai moksliniai tyrimai, publikacijos yra savaime suprantamas dalykas.

VFR daugumą dalykų dėsto habilituoti daktarai, profesoriai, mažų mažiausia mokslu daktarai (docentai). Baigiamiesiems darbams VFR paprastai vadovauja profesoriai. LR kai kur dar drąsiai dėsto doktorantai ir netgi vadovauja magistro darbams. Žinoma, taip bus tik pereinamuoju laikotarpiu- greitai Lietuvoje dėstys tik mokslu daktarai.

11. Studijų šaltiniai

LR paskaitų metu gausi 85-115 % medžiagos, reikalingos egzaminui. VFR geriausiu atveju –apie 65 %. Tai reiškia, kad literatūros reiks ieškoti pačiam. Medžiagos paieška bibliotekoje, atrinkimas, kopijavimas- techninis darbas- atims siek tiek laiko. Vadovėlius rasi bibliotekoje ir galbūt galėsi išsinešti. Gerai, jei
nusipirksi panaudota vadovėlį už kelis eurus. Paieškok! Atitinkami studentu skelbimai kabinami fakultete, studentiškų skelbimu lentose ir visur ten, kur galima ir negalima.

Nauju vadovėlių kainos LR/VFR skiriasi kardinaliai. To paties autoriaus - pasaulinio klasiko- knyga Lietuvoje gali kainuoti 10 EUR, o VFR - 45 eurus. Todėl prieš studijas verta nusipirkti tokias klasiku knygas ir veikalus
lietuviu kalba, kokiu tikrai Tau reikės. Tai taikytina, kalbant apie socialinius mokslus (politologija, psichologija, sociologija, ekonomika), humanitarinius mokslus (filosofija, teologija) ir netgi gamtos mokslus.
Pasidomėk, kokie vertimai yra išleisti lietuvių k. Tiesa, nepamiršk, kad studijuodamas rašto darbus turėsi rašyti vokiškai (arba angliškai, jei bus leidžiama pagal studijų programą ar dalyką).

Gyvenamosios vietos paieška

Bendrabutis

a) Studentų bendrabutis

Tai bene pigiausias gyvenamosios vietos variantas. Žinoma, mažesniuose miestuose (Bochume, Rostoke) pasitaiko išimčių, kad kambarys privačiai kainuoja žymiai pigiau (iki 200 EUR) nei kambarys bendrabutyje.

Jei paduodi paraišką dėl studijų, nelauk, kol gausi teigiama atsakymą dėl studijų vietos. Kuo anksčiau- bent 6-12 mėn. -prieš studijų pradžią nusiusk savo anketa dėl bendrabučio (t.y. uzsiregistruok eileje). Kur ? Studentų savivaldos organizacijoje studijų miesto Studentenwerk’e (www.studentenwerk.de). Tam nereikia būti studentu. Studento pažymėjimą/kvietimą studijuoti (Zulassungsbescheid) pateiksi tada, kai atvyksi studijuoti. VFR didmiesčiuose yra itin sunku gauti bendrabuti, todėl nedelsk. Nusiuntęs savo paraišką dėl bendrabučio pasitikslink, ar Tave užregistravo eilėje ir įtraukė į kandidatų (Bewerber) duomenų bazę.

Bendrabutyje gali gyventi ne tik studentai, bet ir tam tikrų programų praktikantai, stažuotojai, mokslininkai, universiteto svečiai. Jie paprastai moka daugiau nei studentai. Tai nustato atitinkamo miesto Studentenwerk.

b) Jaunimo bendrabutis

Kai kurios katalikiškos organizacijos kaip Katholische Hochschulgemeinde KHG
(yra kiekviename mieste, pvz. Bonoje www.khgbonn.de)
Salesianum Dom Bosco salesianum.de,
Kolping http://www.kolpingmuenchen.de/haeuser/KolpingWohnheim.htm
turi savo bendrabučius ir siūlo ten gyventi jauniems, dažniausia besimokantiems
žmonėms t.y. studentams, moksleiviams, Azubi.

c) Kiti bendrabučiai

Kai kurios visuomenines organizacijos turi nuosavus bendrabučius, i kuriuos
priima ir užsieniečius. Kaip juos surasti? kreipkis i vietinį Studentenwerk (Abteilung Wohnen), paprašyk
informacijos, paieškok brošiūrų. Bendrabučio gali paieškoti ir internete (www.google.de įvesk žodį wohnheim ir miesto pavadinimą, pvz., Berlin). Išsiaiškink užsieniečių priėmimo galimybes ir sąlygas. Paklausk vietiniu studentu (studentu atstovybeje-AstA, Fachschaft), ka jie mano apie
Tavo šansus gyventi ten ir ką jie apskritai žino, kur ir kaip galima ieškoti
gyvenamosios vietos mieste ar užmiestyje.

Privataus kambario paieška

Miunchene, Kelne, Hamburge (is dalies ir Berlyne) susirasti gyvenamąją vietą nėra lengva. Kambarys gali kainuoti iki 380 EUR/mėn. Studentenwerk’o ir universiteto skelbimu lentose būna skelbimu. Klausimas- kelintas Tu šį skelbimą perskaitei ir kokie Tavo realūs šansai. Ieškodamas kreipkis pagalbos i savo pažįstamus, kurie žino įvairių „metodų“,turi daugiau informacijos šaltinių, patirties ieškant.
Galbūt jie Tave nukreips tinkama linkme.

Nori daugiau sužinoti apie studijas Vokietijoje?

Klausk el. p. arba ateik į konsultaciją (gyvai arba skype)!

Rodyk draugams

Komentarai (7)

  1. gitaros:

    Niu siaip tai daug skaityti lb! :D Bet saunu,kad zmogas stengesi! :))) Siaip nieko psl..Reiks kada paskaityt! :P

  2. Dormantas:

    Labas, gali gal parasyti savo koordinates SKYPE arba MSN?
    noreciau realiu laiku susirasyti apie moklsus Vokietijoje

  3. GvidasM:

    susisiekti galima ep, (gvidasm gmail com), po to ir kitomis priemonėmis :-)

    Redagavo GvidasM 2009-03-04 13:00

  4. Na straipsnis tikrai išsamus ir vertas dėmesio. Pati planuoju studijas Vokietijoje ir nors ne iš karto po mokyklos šiaip netaip radau sau naudingų patarimų.

  5. Iveta:

    tikrai išsamus straipsnis ;) labai ačiū už jį, naudingos info apstu

  6. Goda:

    Radau tai ko ieskojau! Bendram supraimui apie studijas Vokietijoje - super, dekui ;)

  7. Justė:

    Puikus straipsnis, be galo daug informacijos.Labai pravertė, nes taip pat galvoju apie studijas Vokietijoje. Ačiū.

Rašyti komentarą