menas, sportas, lietuviai svetur

STUDIJOS VOKIETIJOJE

“Man
18 metų, labai NORIU studijuoti VOKIETIJOJE
- ką man daryti?”

 

Visų pirma 
–  n e s k u b ė k . Išvažiuoti visada suspėsi. Tik klausimas:

KAIP Tu tam būsi pasirengęs, ar sugebėsi įsisavinti tai, ką ten
bus galima pasiimti.

Išanalizuok studijų alternatyvas.
Pasidomėk, kokie yra privalumai + trūkumai, šansai + rizika. Turėk omenyje, kad
ateityje galbūt galėsi dalyvauti Lietuvos ir Vokietijos (taip pat Austrijos,
Šveicarijos) studentų mainų programoje, gausi stipendiją (ERASMUS, COPERNICUS,
DBU ar kt.).

Pagalvok, ką žinai
apskritai apie studijas VFR, sritį, kuri Tave traukia, pabendrauk su žmonėmis,
studijavusiais tą dalyką VFR + Lietuvoje.

Svarbu išsiaiškinti,
kuo pagrįsti Tavo lūkesčiai ir norai, KAIP Tu apskritai esi pasirengęs
studijoms, ar teisinga,  nepasenusi, išsami Tavo informacija (apie studijas,
gyvenimą Tavo pasirinktame mieste, finansavimą).

Nepamiršk, kad vien
jau pats buvimas Vokietijoje sąlygos tai, jog vokiečių kalba bus
nuolatinė Tavo bendravimo kalba, kad šalia nebus Tau artimų žmonių, kad
Vokietijoje ribotos finansavimo galimybės (pvz., legalaus darbo ES naujųjų
valstybių gyventojams). Be to Tave skirs didelis atstumas nuo Lietuvos -
savaitgaliais negalėsi grįžti namo pas artimuosius: juos matysi 1-2 k. per
metus.

Jei gali - pastudijuok Lietuvoje (nors 1 metus). Mokslai gimnazijoje
(vidurinėje mokykloje) ir universitete (aukštojoje mokykloje) labai
skiriasi tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje. Tam reikia tokiu savybių kaip
savarankiškumas, nuoseklumas, atsakingumas. Savarankiškas darbas studijų metu,
literatūros šaltinių paieška ir jų studijavimas, o ne atmestinas vieno 
vadovėlio paskaitinėjimas (kaip buvo mokykloje), gali būti tikras iššūkis, su
kuriuo nelengva susidoroti gyvenant užsienio valstybėje, kur mažai ką pažįsti
ir pagalbos susirasti pradžioje bus sunku.

Gerai, jei jau turi
savarankiško darbo, veiklos, apskritai gyvenimo patirties. Be to nuolat
tyrinėji ir supranti savo tikruosius gabumus, charakterio savybes, savo
trūkumus bei stiprybes. Žinai, kas yra sėkmingo mokymosi, bendravimo,
bendradarbiavimo trukdžiai bei motyvai.

Jei Tau 18 m., Tu tikrai realiai suvoki savo sugebėjimus ir jų nepervertini,
turi užtikrintą finansavimo šaltinį, mėgsti naujus ir ilgalaikius pokyčius, esi
lankstus, tada pirmyn!

Atmink, kad studijuodamas Lietuvoje, sužinosi apie ERASMUS programa ir daugelį
kitu, pvz. kaip COPERNICUS, galbūt
rasi studijų fondus, remiančius studentus ir absolventus iš Rytu Europos (KAAD, DBU, Mummert Stiftung etc.). šie
fondai abiturientu ir pirmųjų semestrų studentų paprastai neremia. Vyresnių kursų Lietuvos studentai turi didelius šansus išvažiuoti
studijuoti į VFR. Žinoma, jei to sieks. Ir ne tuščiom, o su stipendija.

Kuo aukštesnė studijų pakopa
- tuo didesnė tikimybė gauti finansavimą.

* Tai reiškia, kad nuo pirmo kurso studijų beveik niekas
neremia.

* Baigus 2 kursus, jau galima dalyvauti ES mainų
programose (ERASMUS), COPERNICUS, Mummert Stiftung, ar bent jau pradėti domėtis
studijų (finansavimo) galimybėmis,

* baigus bakalauro studijas – atsiveria podiplomines
studijas remiantys fondai kaip KAAD, F. Ebert Stiftung, DBU, DAAD ir kt.

* Baigus magistro studijas – doktorantūrai finansavimą
galima gauti iš minėtų podiplominių fondų, sėkmingai įsidarbinti institute
(pagal specialybę), laboratorijoje, pagalbiniu tarnautoju.

* Turint daktaro
laipsnį, stipendijos dydis gali siekti apie 1600 eurų, rėmimo laikotarpis –
iki kelių metų (stažuotėms, habilitacijai, vadovėliams rašyti, projektams
vystyti ir kt.).

Pamąstyk, galbūt vasaros atostogų metu galėsi atlikti praktiką Vokietijoje
ar dalyvauti vasaros kursuose?

Būtų gerai, jei
prieš studijas VFR savo kalbos žinias pagilintum kalbos kursuose. Ar žinai, kad
Braunšveigo universitetas teikia stipendijas vasaros kursams (vok. Landeskunde,
Fachsprache Technik) ?

Su DAAD iš esmės
neįmanoma ten patekti dėl didžiulės studentu konkurencijos. O gal atrasi
internete daugiau universitetu, kurie skiria stipendijos vasaros kursams ar
atleistų Tave nuo mokesčio ? Panarasyk www.google.de
įvesdamas atitinkamas sąvokas kaip Stipendium Sommerkurs.

Kuo skiriasi studijos Lietuvoje ir Vokietijoje ?

1. Studijų programų skaičius

VFR galima studijuoti dalykus, kokie LR apskritai nedėstomi (egiptologija,
Japonijos teise, IT apsaugos vadyba). Pasirinkimo galimybės yra nepalyginamai
didesnės VFR. Tiesa, to paties dalyko studijos skiriasi kiekvienoje žemėje, kadangi
švietimo ir mokslo reguliavimas priklauso federalinės žemės (vok. Land’o)
kompetencijai. Tos pačios žemės universitetuose gali būti didelių skirtumų dėl
studijų turinio, egzaminavimo tvarkos, reikalavimų.

2. Studijų vietų skaičius (Numerus clausus)

VFR daugumos dalykų studijos nėra ribojamos vietų skaičiumi. Populiarių -
nebūtinai perspektyvių - dalykų (ekonomikos, psichologijos, teises) studijų
vietų skaičius ribotas (vok. Ortsbeschränkungen). Tačiau įmanoma
studijuoti kituose universitetuose, i kuriuos galite gauti kvietimą studijoms (vok.
Zulassungsbescheid), jei savo
anketoje (vok. Antrag auf Zulassung)
tinkamai išreiškėte pageidavimus dėl studijų prioritetų.

LR didelę reikšmę vaidina valstybiniai egzaminai ir jų pažymiai. Tam tikrų dalykų
vidurkis yra labai svarbus. VFR įmanoma studijuoti ką nori, jei turi atestatą;
tik klausimas - kur ir ką veiksi po studijų.

3. Studijų kalba

VFR pagrindinė studijų kalba yra vokiečių. Tiesa, yra nemažai tarptautinių
studijų programų ir anglų k. (tiek
bakalauro, t.y. B.A., tiek ir magistro, t.y. M. A., netgi doktorantūros, vok. Promotionstudium).
Kai kur atskirus studijų programos dalykus baigti galima anglų, prancūzų, ispanų, italų k. Dvikalbės studijos (studijos 2 kalbomis) irgi nėra retenybė.

4. Dalykinė terminologija

VFR mokslinė kalba ir mokslinis stilius yra sudėtingas. Lietuvoje tam tikri reiškiniai,
dalykai, institucijos vadinami visiškai kitaip; kai ko apskritai nėra LR ir
greitai nebus.

Užsieniečiui patartina turėti ne tik paprastus žodynus, bet ir dalykines kalbos
(Fachsprache) žinynus. Susipažink su norimo dalyko terminija dar būdamas
Lietuvoje. Jei gali, pastudijuok 1-2 m. atitinkamą dalyką Lietuvos aukštosiose
mokyklose. Įsigyk bent 1 vadovėlį vokiečių k., ieškok atitikmenų lietuviškai.

Dalykiniu žodynų LR nėra
išleista daug: yra ekonomikos, technikos, matematikos, teises vokiečių- lietuvių
kalbų žodynai. Tačiau ir šių žodynų vertė dažnai yra ginčytina, kadangi juos rengė
kalbininkai, rečiau - patys specialistai, skaitantys aktualiausią literatūrą
modernia vokiečių kalba. Bet kokiu atveju net ir naujausiame žodyne visu vokiškų
terminų nerasi. Todėl jų prasmę, atitikmenis teks (susi)rasti ir suprasti pačiam.

Užsivesk storesnį sąsiuvinį, kuriame rašysi nežinomas reikalingas sąvokas,
suskirstyk pagal atskirų dalykų ir jų atšakas, sritis. Skaitydamas nauja tekstą,
išsirink svarbiausias sąvokas. Jos tikrai kartosis. Išmokęs kelis šimtus
dažniausiai vartojamu specifiniu terminu, galėsi laisvai suprasti dalykine
kalba ir sparčiai žengsi pirmyn. Nepalik išverstų naujų žodžių knygų ar lapų
kopijų paraštėse. Surink juos vieną vietą. Retkarčiais pasitikrink, ar žinai jų
prasme. Ateityje jų vėl gali tekti ieškoti storajame žodyne.

5. Studijų trukmė

LR universitetuose bakalauro studijų trukmė - 4 m., magistro - 1,5-2,5 m. Jos
paprastai tiek ir trunka. VFR per 4,5 m. įmanoma gauti magistro laipsnį. Bet tai
tik „įmanoma“. Daug studentu studijuoja ir dirba, todėl studijų pabaiga nusitęsia
netgi per kelioliką semestrų.

Turėti studento pažymėjimą - nereiškia būti studentu. Dažnai asmuo tam įsirašo
aukštojoje mokykloje, kad galėtų naudotis studentiškomis nuolaidomis –
transportu, bendrabučiu, užsisakyti pigesniu paslaugu.

VFR įmanoma studijuoti visa gyvenimą ir iki pat paskutinės žemiškosios kelionės
(t.y. į Anapilį) nebaigti studijų. Garbaus amžiaus žmonės auditorijos suole VFR
nėra retenybė. Peržengus tam tikrą laiką (Regelstudium+3 ar 4
semestrai), reikės mokėti studijų mokestį (500-650 euru).

Lietuvoje kol kas nėra tokio dalyko kaip Regelstudium (kaip manai, koks
terminas būtų lietuviškas atitikmuo?). Lietuvoje studentai gauna pažymėjimus,
kuriuose būna numatyta preliminari studijų baigimo data. Didele dalis LR
studentu studijas baigia būtent iki to termino.

6. Studijos ar darbas: abituriento požiūris VFR ir LR

VFR abiturientas sprendžia, ką toliau veiks: eis dirbti, eis į profesinę
mokyklą (po 3 m. įgys profesiją (vok. Ausbildung, Lehre), atliks karinę
tarnybą ar studijuos. Vokiečiai dažnai „paskaičiuoja“, kad studijoms jie „sugaiš“
daug laiko (4-7 m.), pamąsto, ką jie iš to naudingo sau gaus. Paprastai
didžioji dalis abiturientų neskuba studijuoti, o pasirenka profesinę mokyklą (vok.
Ausbildung), nes jau pirmuosius
mėnesius ne tik mokysis, bet dirbs, t.y. turės pajamų. Mokydamiesi profesinio
rengimo mokykloje, lygiagrečiai atliks praktiką. Ir ne bet kur, o įmonėje, įstaigoje,
kitoje artimoje praktikai organizacijoje. Mėnesinis atlygis (Ausbildungsvergütung)
siekia 400-1000 EUR. Už tokią sumą galima pragyventi net ir milijoniniame
didmiestyje, metropolyje, jame gyvenant mėgautis didmiesčio teikiamais
privalumais.

Po 3 m. profesinėje
mokykloje laikomas baigiamasis egzaminas, ieškoma darbo. Perspektyviems
moksleiviams (vok. Auszubildende)
pasiūlomas darbas toje pačioje įmonėje, kur atlikta praktika, dirbta. Tai ypač
būdinga amatų (vok. Handwerk) srityje. Šiuo metu keli 100 000 įmonių ieško,
kam galėtų perduoti verslą - dėl savininko amžiaus, profesijos nepopuliarumo šeimoje,
tarp giminaičių, dėl atsakingu ir aktyviu darbuotoju trukumo. Todėl įmonėje išugdyti
darbuotojai (Azubi) yra labai svarbus ir galbūt įgyja pirmenybę kitų
pretendentų atžvilgiu. Žinoma, jei jie yra geri organizatoriai, verslus ir
mielai imasi veiklos iniciatyvos. Kvalifikacija ir meistriškumas čia nevaidina
esminio vaidmens. Viskas yra išmokstama.

Lietuvoje požiūris i profesinį mokymą (profesines mokyklas) labai skiriasi nuo
VFR. Retas turėdamas labai gerus pažymius, pasirinks darbą, o ne sieks brandos
atestato ir studijuos.

LR abiturientas, likus 1 m. iki abitūros egzaminu, maždaug žino, ką jis norėtų
veikti ir kur galbūt galėtų studijuoti. Todėl atitinkamai pasirenka
valstybinius egzaminus, apsilanko atvirų durų dienose (aukštojoje mokykloje).
Jei baigiamųjų egzaminu pažymiai yra neblogi ir leidžia (tėvų) finansinės
galimybės, Lietuvos abiturientas būtinai pasirinks studijas - universitete, akademijoje,
kolegijoje.

Jei įmanoma, didmiestyje,
nes tai siejama su didesne darbo rinka ir įsidarbinimu, baigus studijas, be to
didesnėmis pajamomis ir karjeros galimybėmis. VFR studentas pasirenka ten,
kur gali studijuoti. Miestas, kuriame studijuoja, Vokietijoje nebūtinai
siejamas su profesine karjera. Aukštos kokybes studijos yra ir mažesniuose
miesteliuose, kuriuose vos keliolika tūkstančių gyventojų (pvz., Katholische
Universität Eichstätt).

Ateitis ir norimas darbas LR siejamas su atitinkamos (prestizines) krypties
studijomis ir diplomu. VFR moksleiviams studijos nėra didelė vertybė. Jie kuo anksčiau
siekia savarankiškumo ir netgi daugelis negalvoja apie abitūros egzaminus ir
gimnazijos baigimą, laikydami tai grynu laiko švaistymu,- esą taip jie g. „prarasti“
net 3 metus. Nes baigus 10 ar 13 klasių – t.y. darbinės pajamos dabar ar baigus
vidurinį mokslą - realiai būtų tos pačios, pasirinkus profesinę mokyklą.

LR investicija į
studijas - į save ir savo išsilavinimą - yra žymiai populiaresnė. Lietuvoje dažnai
nepasitenkinama vienu diplomu, siekiama antro. Studijuojami kiti dalykai, stažuojamasi
užsienyje, mokomasi kelių užsienio kalbų.

7. Studijų turinio organizavimas

VFR studentas pats sprendžia, kokius dalykus jis mokysis atitinkamą semestrą.
Be to studijų nuostatai VFR yra liberalesni, numato daugiau pasirenkamų
(alternatyvių) dalykų nei palyginti Lietuvoje. LR privalomų dalykų yra žymiai
daugiau. Pasirenkami dalykai dominuoja studijų pradžioje (per pirmuosius 2 m.).
LR studentas mažiau suka galvą dėl to, ką jis veiks kita semestrą. Daug kas už
jį jau yra suplanuota.

8. Studijų rezultatų kontrolė/savikontrolė

Semestro pabaigoje VFR studentas gali apsigalvoti ir nelaikyti tam tikru
dalyku. Jei apsisprendę laikyti, laike ir neišlaikė, gali perlaikyti ar
pakartoti kita semestrč be jokiu asmeniniu nepatogumu. LR neišlaikytas
egzaminas ar įskaitą gali būti susiję su papildomomis finansinėmis išlaidomis,
stipendijos netekimu, mokesčiu už mokslą. Todėl bent jau sesijos metu mokomasi
gana daug ir rimtai.

9. Ar yra studijų mokesčiai?

Pirmosios studijos (Erststudium) kai kuriose žemese yra nemokamos. Daugumoje
žemių antrosios (Zweitstudium, kai kur ir Aufbaustudium,
Zusatzstudium) jau yra mokamos (peržengus studijoms skirtą laiką,
taip pat reikia mokėti mokestį).

Butinai išsiaiskink prieš studijuodama(s), ar TIKRAI pirminės
studijos Tavo pageidaujamoje aukštojoje mokykloje (universitete) tikrai NEMOKAMOS!

VFR doktorantūra yra nemokama. Jei
asmuo įsirašo („įsimatrikuliuoja“) į studentų sąrašą (Einschreibung, Immatrikulation)
universitete, jis kaip ir kiti studentai turi sumokėti socialinę rinkliavą (Sozialbeitrag,
Semesterbeitrag), kurios dydis (priklausomai nuo universiteto) gali siekti
nuo 60 iki 260 eurų. Tada galima naudotis studentui priklausančiomis nuolaidomis:
važinėti viešuoju transportu mieste (regione aplink ta miestą) su vadinamuoju Semesterticket,
gyventi bendrabutyje (kaina- 120-350 eurų per mėn.) etc.

10. Kur mokesčių tikrai NEBUS?

Tai tik diskusijų objektas ir laiko klausimas (iki 2015 m.).

Mokslo sistema šiuo metu VFR yra reformuojama. Nuo 2005 m. žemės jau įvedė arba
įves (pvz., NRW - SS 2007) įvesti mokesčius už pirmąsias studijas (įvesta
žemėse kaip Hamburgas, NRW - už antrąsias studijas, t. p. už Langzeitstudium,
yra mokesčiai pietinėse žemėse - Bayern, Baden-W.): ypač ten, kur rinkos
ekonomika aktyvesnė ir kur socialdemokratų pozicija yra gana silpna.

Žinoma, daugelis žemių vyriausybių suinteresuotos nauju finansavimo šaltinių-
studijų rinkliavomis. Taciau yra tikėtina, kad Rytinėse žemėse (ypač tokiose
kaip Schleswig Holstein, Mecklenburg-Vorpommern), mokslas ir
ateityje bus nemokamas. Kodėl? Todėl, kad šiose žemėse sparčiai mažėja gyventojų,
ypač jaunimo, kartu ir jaunų darbuotojų – galbūt būsimų mokesčių mokėtojų.

Ekonomika „šlubuoja“, Šiaurės rytų regionas nesivysto. Uždaromos
švietimo įstaigos, aukcionuose parduodami nuvertėję pastatai, gyvenamieji
namai. Šiuo metu siekiama pritraukti jaunu žmonių iš Rytu Europos-
darbuotojų, studentų ir kitų potencialių mokesčių mokėtojų ateityje.

Kvalifikuotųu specialistųu versle, amatuose (Handwerk)
ateityje tikrai pritrūks, todėl universitetai VFR Rytinėje dalyje tikrai neįves
studijų mokesčių, nes taip atbaidys studentus kartu ir pasmerks regiona visiškam
sunykimui. Rostock‘o, Kiel‘io, Stralsund‘o, Lübeck‘o aukštosios mokyklos šiuo
metu sparčiai modernizuojamos. Įvedamos populiarios ir paklausios studijų
programos, steigiami nauji institutai ir viliojami kvalifikuoti dėstytojai.

11. Dėstytojų potencialas ir žmogiškieji ištekliai

VFR yra daug specializuotu mokslo ir tyrimo įstaigų- katedrų,
institutų, centrų. Juose dirba aukštos kvalifikacijos mokslininkai, aktyviai
konkuruojantys dėl teisės dėstyti viena ar kita dalyką (vok. Lehrbefugnis).
Specializacija ir nuolatiniai moksliniai tyrimai, publikacijos yra savaime
suprantamas dalykas.

VFR daugumą dalykų dėsto habilituoti daktarai, profesoriai,
mažų mažiausia mokslu daktarai (docentai). Baigiamiesiems darbams VFR paprastai
vadovauja profesoriai. LR kai kur dar drąsiai dėsto doktorantai ir netgi
vadovauja magistro darbams. Žinoma, taip bus tik pereinamuoju laikotarpiu-
greitai Lietuvoje dėstys tik mokslu daktarai.

11. Studijų šaltiniai

LR paskaitų metu gausi 85-115 % medžiagos, reikalingos egzaminui. VFR geriausiu
atveju –apie 65 %. Tai reiškia, kad literatūros reiks ieškoti pačiam. Medžiagos
paieška bibliotekoje, atrinkimas, kopijavimas- techninis darbas- atims siek
tiek laiko. Vadovėlius rasi bibliotekoje ir galbūt galėsi išsinešti. Gerai, jei
nusipirksi panaudota vadovėlį už kelis eurus. Paieškok! Atitinkami studentu skelbimai
kabinami fakultete, studentiškų skelbimu lentose ir visur ten, kur galima ir
negalima.

Nauju vadovėlių kainos LR/VFR skiriasi kardinaliai. To paties
autoriaus - pasaulinio klasiko- knyga Lietuvoje gali kainuoti 32 lt, o VFR - 45
eurus. Todėl prieš studijas verta nusipirkti tokias klasiku knygas ir veikalus
lietuviu kalba, kokiu tikrai Tau reikės. Tai taikytina, kalbant apie
socialinius mokslus (politologija, psichologija, sociologija, ekonomika),
humanitarinius mokslus (filosofija, teologija) ir netgi gamtos mokslus.
Pasidomėk, kokie vertimai yra išleisti lietuvių k. Tiesa, nepamiršk, kad studijuodamas
rašto darbus turėsi rašyti vokiškai (arba angliškai, jei bus leidžiama pagal
studijų programą ar dalyką).

 

******************************************************************************

Man 18 metų, noriu išvažiuoti dirbti į
Vokietiją/Austriją: nuo ko man pradėti?

Jei gali- mokykis toliau Lietuvoje.

Vokietijoje, Austrijoje legalaus darbo galimybes yra apribotos iki pat 2011 m.
Atmink, kad dėl legalaus paprasto (’’juodo’’) darbo konkuruoja patys vokiečiai
(2005 m. balandį - VFR buvo 5,2 mln. bedarbiu). Jei jie neima siūlomo darbo,
tada pirmenybe įsidarbinti turi senųjų ES šalių piliečiai, o tada tik naujųjų
ES saliu piliečiai - lenkai (38 mln.), čekai, vengrai, slovakai ir tokie kaip
Tu (LR piliečiai).

Gyvenamosios vietos paieška

Bendrabutis

a) Studentų bendrabutis

Tai bene pigiausias gyvenamosios vietos variantas. Žinoma, mažesniuose
miestuose (Bochume, Rostoke) pasitaiko išimčių, kad kambarys privačiai kainuoja
žymiai pigiau (iki 200 EUR) nei kambarys bendrabutyje.

Jei paduodi paraišką dėl studijų, nelauk, kol gausi teigiama atsakymą dėl
studijų vietos. Kuo anksčiau- bent 6-12 mėn. -prieš studijų pradžią nusiusk
savo anketa dėl bendrabučio (t.y. uzsiregistruok eileje). Kur ? Studentu
savivaldos organizacijoje studijų miesto Studentenwerk’e (www.studentenwerk.de). Tam nereikia būti
studentu. Studento pažymėjimą/kvietimą studijuoti (Zulassungsbescheid) pateiksi
tada, kai atvyksi studijuoti. VFR didmiesčiuose yra itin sunku gauti
bendrabuti, todėl nedelsk. Nusiuntęs savo paraišką dėl bendrabučio pasitikslink,
ar Tave užregistravo eilėje ir įtraukė į kandidatų (Bewerber) duomenų bazę.

Bendrabutyje gali gyventi ne tik studentai, bet ir tam tikrų programų
praktikantai, stažuotojai, mokslininkai, universiteto svečiai. Jie paprastai
moka daugiau nei studentai. Tai nustato atitinkamo miesto Studentenwerk.

b) Jaunimo bendrabutis

Kai kurios katalikiškos organizacijos kaip Katholische Hochschulgemeinde KHG
(yra kiekviename mieste, pvz. Bonoje www.khgbonn.de)
Salesianum Dom Bosco salesianum.de,
Kolping http://www.kolpingmuenchen.de/haeuser/KolpingWohnheim.htm
turi savo bendrabučius ir siūlo ten gyventi jauniems, dažniausia besimokantiems
žmonėms  t.y. studentams, moksleiviams, Azubi.

c) Kiti bendrabučiai

Kai kurios visuomenines organizacijos turi nuosavus bendrabučius, i kuriuos
priima ir užsieniečius. Kaip juos surasti? kreipkis i vietinį Studentenwerk (Abteilung Wohnen), paprašyk
informacijos, paieškok brošiūrų. Bendrabučio gali paieškoti ir internete (www.google.de įvesk žodį wohnheim ir miesto pavadinimą,
pvz., Berlin). Išsiaiškink užsieniečių priėmimo galimybes ir sąlygas. Paklausk
vietiniu studentu (studentu atstovybeje-AstA, Fachschaft), ka jie mano apie
Tavo šansus gyventi ten ir ką jie apskritai žino, kur ir kaip galima ieškoti
gyvenamosios vietos mieste ar užmiestyje.

Privataus kambario paieška

Miunchene, Kelne, Hamburge (is dalies ir Berlyne) susirasti gyvenamąją vietą nėra
lengva. Kambarys gali kainuoti iki 380 EUR/mėn. Studentenwerk’o ir universiteto
skelbimu lentose būna skelbimu. Klausimas- kelintas Tu šį skelbimą perskaitei
ir kokie Tavo realūs šansai. Ieškodamas kreipkis pagalbos i savo pažįstamus,
kurie žino įvairių „metodų“,turi daugiau informacijos šaltinių, patirties ieškant.
Galbūt jie Tave nukreips tinkama linkme.

-        
> Kilo minčių, klausimų? Nori daugiau
sužinoti apie studijas Vokietijoje?

-        
             > Klausk, rašyk el. paštu, susisiek
tiesiogiai!