BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pesimizmas tenuteikia optimistiškai (prekybos sanykiai: Lietuva/Vokietija)

Puiku, kad VZ informatyviai pateikia skaitytojams zinias ivairais verslui rupimais klausimais. Ypac apie uzsienio rinkas. Informuojant apie galimybes Vokietijoje, nereiketu pesimistiskai nuteikti Lietuvos verslininku (Pesimizmo ženklai iš Vokietijos, VZ 2004 02 24, p. ?). Analogiskos prognozes VFR skelbiamos nuolat. Jau bene visus metus. Bet ar Lietuvos imones ketina trauktis is Vokietijos rinkos ? Tikrai nera pagrindo.

Galbut dabar eksportui yra PATS tinkamiausias metas ? Ypac tose srityse, kuriose lietuviai turi akivaizdziu konkurenciniu pranasumu (pvz., maisto pramones produkcija-duonos ir pyrago gaminiai).

KODEL  DABAR ?

Zinome, kad vokieciai yra gana taupus (galbut todel ir turtingi; salyje yra 756.000 milijonieriai). Ekonomines krizes metu vokieciai taupo daugiau. Kur ir kas pigiau,- iesko ne tik vartotojai, bet ir imones. Siuo metu vokieciai yra labiau TOLERANTISKESNI produktams is uzsienio, taigi ir is Rytu Europos. Baltijos salys (Baltikum) ir ju produkcija siame kontekste vertinama gana palankiai.

Kuo ilgiau neatsigaus (arba jeigu netgi dar labiau nusilps) VFR ekonomika, tiketina, kad vokeiciams bus lengviau isiulyti lietuviskas prekes. Be to nepamirskime, kad  LIetuviskos prekes kainos atzvilgiu yra tikrai konkurentabilios.

PAKILS GYVENIMO LYGIS- vartotojai galbut taip noriai nepriims ‚svetimos’’ produkcijos, nes tada motyvacija remti savo- nors ir kiek brangesne produkcija- bus didesne. Tiesa, jei kaina skiriasi gana zymiai, patriotiskumas isgaruoja, esant net ir puikiai ekonominei situacijai ar deklaruojamam ‘’pilietiskumui’’.

GAILA, bet Lietuvos imones vis dar nepakankamai dirba su VFR vartotojais/pirkejais tiesiogiai. Praso ilgalaikes tarpininku pagalbos. Ne paslaptis, kad tarpininkai susizeria nemaza dali pelno. Vien is prekybos. Neinvestuodami ne cento i darbuotojus, produkcijos gamyba ir technologijas.

Reiketu eiti aktyviau i Vokietijos rinka ir patiems steigti ribotos atsakomybes (GmbH) imones. Zinoma, veikla, izengus i terra incognita, yra rizikinga, kadangi butu dirbama ne savo namuose, nepazistant pirkejo (vartotojo) etc. Norint taikyti veiksmingas rinkodaros priemones, galima tam tikra laika dirbti su patyrusiais verslininkais (partneriais), konsultantais; be to butina kruopsciai isanalizuoti regiono rinka (nemazai informacijos prieinama internete). Brangu investuoti i rinkos tyrimus ?

Nepamirskime, kad yra daug lietuviu, studijuojanciu, studijavusiu ar baigusiu ekonomikos mokslus Vokietijoje. Ne paslaptis, kad studiju metu daugelis dirba menkai apmokama darba, daznai nesusijusi su verslo studijomis (maitinimo istaigu virtuvese etc.). Dirba tam, kad galetu pragyventi (Lietuvoje ekonomikos studentai dirba bent jau netiesiogiai su busima veikla susijusi darba, siekia karjeros).

Neretai Vokietijos lietuviai dirba uzsienieciu (turku, italu, graiku) isteigtose imonese. Deja, lietuviu absolventu, norinciu dirbti Vokietijoje daugiau nei 90 dienu per metus, laukia ne pati sviesiausia ateitis: reikia darbo leidimo. VFR zada taikyti pereinamaji laikotarpi darbuotojams is naujuju ES saliu iki pat 2011 m. Viena is alternatyvu pritaikyti savo aktualias zinias (!) Vokietijos rinkoje butu verslo steigimas. Aplinka pradeti versla yra palankesne negu Lietuvoje, vertinant steigimo formalumus, salygas gauti kredita, verslo turint omenyje inkubacinius centrus, konsultacijas, jeigu paliksime nuosaly mokesciu klausimus. Tereikia tuo pasidometi.

Pripazinkime, kad uzsienieciai Vokietijoje jau pamate dideles galimybes ir drasiai emesi verslo.  Faktai iskalbingi: 2004 m. balandzio men. VFR  buvo 274 000 uzsienieciu verslininku imoniu. Dauguma italu -45 000 (16 % visu uzsienieciu verslininku), turku- 43 000 (15 %), graiku (25 000; 9 %).

Uzsienieciu imonese dirba beveik 1 mln. zmoniu, veikla apima  90 verslo shaku- daugiausia prekyba maisto produktais, gastronomijos, kroviniu pervezimo ir turizmo sritis. Deja, lietuviai-ekonomikos studentai- kol kas eina dirbti ne itin prestizinio, neperspektyvaus darbo pas vokiecius ar uzsieniecius. O galbut jie galetu padeti Lietuvos verslininkams? Galbut galetu, jeigu jiems butu zinoma reikalinga informacija. Gal ji galetu buti kaupiama ‘’kompetentingose’’ istaigose ? Galbut… Galbut…

Pripazinkime, kad kol kas nera issamios statistikos LR ambasadoje (Berlyne): kur, kokiu ir KIEK lietuviu imoniu jau veikia VFR rinkoje, kiek galetu, o kiek dar noretu veikti; kokie ju poreikiai, pasiulymai, sunkumai Vokietijoje. Tiesa, daline informacija yra, bet neissami. Taciau lietuviai studentai ir verslininkai taip ir nepasiekia vieni kitu. Nors galetu…

Gal cia LEPA yra per daug pasyvi ? Vargu. Jos atstovai ir taip uzsieme aktyvia ir- galima drasiai sakyti- rezultatyvia veikla.  LEPA teturi 2 atstovus VFR. Pritraukimo VFR investiciju i Lietuva darbas yra ne maziau svarbesnis. Latvija, mazesne uz Lietuva salis, jau suprato, kad Vokietija yra didele ir perspektyvi rinka. Ir emesi konkreciu priemoniu. Latviu Investiciju ir ekonomines pletros agentura (LDA) Vokietijoje turi net 4 (!) atstovus. Tai toliaregiska investicija.

Gal reikia iniciatyvos ‘’is auksciau‘’, pavyzdziui pleciant diplomatines atstovybes gretas VFR ? Jei taip, kam Lietuvos verslininkai butu linke skirti valstybes lesas- nuolat keliaujancio diplomato, ‘’kuruojancio’’ ekonominius klausimus ar papildomam  (nuolat reziduojancio LEPA atstovo, kurio nesaisto diplomatinio protokolo formalumai)- etatui ?

Paklauskime pačių verslininkų.


Verslo žinios. 2005 vasario 25-29 d.

Šaltiniai


01.04.2004
 

LITAUEN
 

In den baltischen Wäldern

Bäume hat das europäische Musterländle wirklich genug: Litauen ist ein
wichtiger Holzlieferant. Und dabei alles andere als provinziell: Dort
in den Wäldern ist man den Nachbarstaaten bei den meisten
Reformvorhaben voraus.


Litauen, der größte der baltischen Staaten, hat in
seiner kurzen Geschichte als unabhängiger Staat enge Verbindungen zur
Bundesrepublik geknüpft. Das Land sieht die Bundesrepublik als einen
treuen Unterstützer bei den politischen, wirtschaftlichen und sozialen
Reformen und bei der Verwirklichung des EU- und Nato-Beitritts des
Landes.

© DDP
Großansicht
Litauens Hauptstadt Vilnius: Musterschüler unter den Beitrittsstaaten

So ist Deutschland auch einer der
wichtigsten Handelspartner Litauens. Unter den ausländischen Investoren
steht die Bundesrepublik nach Dänemark, Schweden und den Vereinigten
Staaten an vierter Stelle.

Die Litauer bemühen um gute Außenbeziehungen. Um Investoren anzulocken,
genossen ausländische Unternehmen bereits vor dem EU-Beitritt die
gleichen Rechte wie einheimische Betriebe.

Bei der Umsetzung der für eine EU-Mitgliedschaft erforderlichen
Reformen erwies sich Litauen als Musterschüler. Vor allem die
Vereinheitlichung von Zollbestimmungen, die konsequente Fortführung der
Wirtschafts- und Währungsunion, das Anrecht auf Niederlassungsfreiheit
sowie die Sicherstellung eines freien Warenaustausches zwischen den
einzelnen EU-Staaten machen Litauen interessant für zukünftige
Handelspartner.

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Privaloteprisijungti, kad galėtumėte parašyti komentarą.